Egzistuoja daugybė teorijų apie finansinius sukčius ir metodus nuo jų apsisaugoti, tačiau nebūtinai visos jos yra teisingos.
Laikytis atsargumo priemonių yra svarbu, tačiau kartais gąsdinanti, kraštutinių priemonių verčianti imtis informacija internete gali kelti nereikalingą stresą. Todėl banko ekspertas atskleidė dažniausiai pasitaikančias teorijas apie finansinių sukčių atakas ir paaiškino, kurios tėra išgalvoti mitai ir į ką iš tiesų verta atkreipti dėmesį.
1 mitas: sukčiai gali nuskaityti pinigus nuo kortelės, jei ją laikote kišenėje
Egzistuoja teorija, kad sukčiai, priglaudę tam tikrą įrenginį prie jūsų kišenės ar rankinės, gali nuskaityti pinigus nuo jūsų kortelės – prasilenkiant gatvėje, važiuojant autobuse ar stovint parduotuvėje, eilėje prie kasos. Dėl plintančios klaidingos informacijos internete gausu melagingų patarimų, kaip nuo to apsigauti – pavyzdžiui, laikyti kortelę suvyniotą folijoje, kad sukčių įrenginys negalėtų jos nuskaityti.
Pasak „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos, nors teorija gali skambėti įtikinamai ir gąsdinančiai, realybėje toks sukčiavimo būdas būtų sunkiai įmanomas.
„Iš esmės, realiai veikiantį kortelių skaitytuvą sukčiai gali gauti tik iš banko, o bankas bet kam jų neišduoda ir atlieka nuodugnius patikrinimus. Be to, kortelių sistemos yra pažangios, turi specialius apsaugos mechanizmus. Todėl tokia plintanti informacija yra klaidinga, kortelės folijoje laikyti tikrai nereikia. Tokį melą greičiausiai skleidžia patys sukčiai, turėdami kitokių tikslų – prisitraukti lengvai pažeidžiamą auditoriją ir galbūt kitais būdais įtikinti ją atiduoti savo duomenis“, – komentuoja banko atstovas.
2 mitas: bankas gali prašyti mano slaptažodžio
Kai kurie žmonės mano, kad banko darbuotojai gali kreiptis į juos telefonu ir paprašyti pateikti slaptažodžius ar kitą jautrią informaciją, norėdami patvirtinti skambinančiojo tapatybę.
R. Čereškos teigimu, tai vienas dažniausiai pasitaikančių mitų, kuriais žmonės patiki ir pakliūva sukčiams į rankas.
„Bankai niekada neprašys jūsų pateikti slaptažodžių ar kitos jautrios informacijos telefonu ar elektroniniu paštu. Jei jūsų to prašoma, galite būti tikri, kad tai yra sukčiai. Niekada neduokite jokių savo duomenų nepažįstamiems asmenims“, – pataria pašnekovas.
3 mitas: nieko blogo nenutiks, jei sutiksiu kortelėje palaikyti nepažįstamojo pinigus
Pinigų mulai – žmonėms mažiau pažįstama, egzistuojanti grupė. Anot R. Čereškos, žmonės mano, kad nėra nieko blogo, jei jie sutiks priimti pinigus į savo sąskaitą ir jos numerį parašys nepažįstamam žmogui.
„Kodėl turėčiau įtarinėti asmenį, jei jis pats siūlosi man pervesti pinigų ir už jų palaikymą dar siūlo procentą? Taip dažniausiai mąsto į panašias situacijas papuolę žmones. Tačiau reikėtų įsiminti, kad tokių susitarimų su nepažįstamais žmonėmis daryti nereikėtų, nes galite tapti nusikaltimo dalimi“, – teigia „Citadele“ banko atstovas.
Leisdami kitam asmeniui naudotis savo sąskaita, nežinodami galite prisidėti prie pajamų iš nusikalstamos veikos plovimo arba padėti vykdyti kitus nusikaltimus, o tai gali patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
4 mitas: sukčių taktikos – pasenusios ir lengvai atpažįstamos
Daugeliui pirmoji kylanti asociacija pagalvojus apie sukčius – klaidų pilni laiškai, apie didelį tolimo užsienyje gyvenusio giminaičio palikimą, ar kitos pasenusios ir lengvai atpažįstamos taktikos. Deja, sukčiai nestovi vietoje – naudojasi sparčiai pažengusiomis technologijomis, dirbtiniu intelektu, nuolat ieško naujų metodų, kaip suklaidinti savo aukas.
R. Čereškos teigimu, dažnai sukčių atakas sunku atskirti nuo tikrų pranešimų, ypač, jei sukčiai užklumpa mus išsiblaškiusius ir pasiduodančius raginimui greitai priimti sprendimą.
„Vis daugiau laiko praleidžiame skaitmeninėje erdvėje – sukčiai tai puikiai supranta ir išnaudoja. Jau dabar atpažinti, jog pranešimą siuntė sukčiai, nėra taip paprasta. Pavyzdžiui, i didžioji gali būti pakeista į L mažąją, o būdami pavargę, išsiblaškę ar tiesiog skubėdami į tokį aspektą dėmesio galime ir neatkreipti. Tobulėjant dirbtiniam intelektui atpažinti sukčių atakas gali tapti vis sunkiau, – pastebi R. Čereška. – Kiekvienas norime galvoti, kad turime stiprų kritinį mąstymą ir todėl esame saugūs, tačiau realybė tokia, kad sukčių metodai tobulėja itin sparčiai ir kiekvienas galime tapti jų auka.“
