Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kreipėsi į savivaldybes „Dėl Europos Tarybos kultūros kelio „Destination napoleon“ – Lietuva“. Šio kultūros kelio organizatoriai Prancūzijoje, Italijoje ir kitose šalyse yra suinteresuoti, kad šio Europos Tarybos kelio kūrime dalyvautų ir Lietuva.
Departamentas prašo pasisakyti, ar ši tema aktuali, ar išlikęs su Napoleono žygiu per Lietuvą kultūros paveldas traukia keliautojų dėmesį bei susidomėjimą, ar jis žinomas.
Pateikiame savivaldybės tarybos nario, istoriko Antano Žilinsko surinktą informaciją apie Napoleono žygį per Suvalkiją ir apsistojimą Vilkaviškyje , kur jis pasirašė kreipimąsi į kareivius, skelbiantį karo su Rusija pradžią.
Nauji įdomūs faktai apie Napoleoną
2022 m. birželį sukako 210 metų nuo Napoleono pradėto karo su Rusija.
Savo giminių šaknų ieškojęs bibliotekininkas Charlie Berz iš Prancūzijos atsiuntė keletą ištraukų iš Napoleono žygį menančių dokumentų. Iš istorijos šaltinių žinoma, kad Napoleonas į Vilkaviškį atvyko birželio 19–20 dienomis.
Tikslesnę datą mini Napoleono generolas Guyot, kuris visuomet būdavęs prie imperatoriaus ir prisiminimuose rašo, kad Napoleonas keliavo per Stalupėnus į Virbalį. Pastarasis jau priklauso Varšuvos didžiajai kunigaikštystei: ,,čia labai nešvaru, nes didžioji gyventojų dauguma žydai. Atvykome į Vilkaviškį 20 d. 9 val. ryte. Iki 22 d. pusė penkių ryto, kai imperatorius išvyko“.
Karo komisaras Aleksandre Bellot de Kergoze: ,,Praėjus keturioms penkioms dienoms mes atvykome į Gumbinę, po to į Vilkaviškį, tą bjaurią skyle, kur imperatorius, birželio 22 d. paskelbė karą Rusijai“. Napoleonas savo mylimai žmonai karalienei Marijai Liuizai beveik kasdien rašė meilės kupinus laiškus. Vienas Napoleono laiškų yra patekęs į muziejų Niujorke. Rašytą Vilkaviškyje Napoleono laišką prieš Antrąjį pasaulinį karą H. Levinsonas buvo atsiuntęs vilkaviškiečiui M. Pustapetckiui.
Marijai Liuizai Napoleonas rašė: ,,Mano geroji Liuiza, Aš vis dar čia, išvykstu po valandos. Pernelyg didelis karštis. Mano sveikata yra gera. Šį vakar aš gausiu iš Tavęs laišką. Maldauju Tavęs, atsargiai elkis ir tausok save, juk žinai, kaip tu man rūpi. Tikiuosi, kad po trijų mėnesių, kai susitiksim, tau viskas bus gerai. Mažasis karalius artėja prie to, kas jam įsakyta – stebuklo. Pranešk man, kada tu planuoji išvykti. Stenkis eiti naktį, nes dulkės ir karštis vargina, o tai galėtų paveikti tavo sveikatą, o einant naktį ir ryte tu geriau pakelsi kelionę. Sudie, mano švelnioji drauge. Meilės kupini linkėjimai“.
Napoleonas savo jaunąja žmona, Austrijos imperatoriau Pranciškaus I-ojo dukra, ypač rūpinosi, Marija Luiza jam 1811 m. pagimdė sosto įpėdinį, Napoleoną II-ąjį.
Įdomių detalių yra maršalo Lonis Davaut laiške. Jis rašo, kad Napoleonas iš Karaliaučiaus ruošiasi vykti į Vilkaviškį, kuris yra kelyje, vedančiame į Vilnių, vėliau ir į Maskvą. Prieš persikeliant per Nemuną, L. Davout pasirūpina maisto atsargomis ir įsako, kad Vilkaviškio mieste greitai būtų pastatytos dvidešimt keturios krosnys.
Tų įvykių liudininkas kunigas Bonaventūras Butkevičius (1794–1871) paliko ypač vertingus atsiminimus. Pateikiu ilgesnę šio vertingo dokumento ištrauką, kuri buvo skelbta žurnale Nemunas (1969 m. Nr. 10) ir Lenkijos Lietuvių žurnale ,,Suvalkietis“.
,,Dėdė su gydytojo šeima įsitaisė arklidėse, nes jų namas buvo sekvestruotas gyventi Italijos vicekaraliui Eugenijui ir Bavarijos sosto įpėdiniui. Klebonijoje gyveno Neapolio karalius Joahimas Miuratas. Maršalai, generolai ir kiti aukšti karininkai gyveno miete.
Atvykęs į Vilkaviškį, Napoleonas pasuko tiesiai į rūmus, kur jo laukė paruoštas butas (…). Jis nemiegojo visą naktį ir dėjo pastangas organizuoti duonai kepti krosnis (…). Napoleono darbo kabinetas buvo įrengtas kaimo paviljone, apsuptame aukštų jovarų. Ant jo stalo patiesta daug žemėlapių. Prie kito stalo sėdėjo maršalas Bertje, didžiosios armijos generalinio štabo viršininkas. Kai armija pailsėjo, gavo įsakymą didžiajai apžiūrai. Armija buvo susirinkusi į pietus nuo miestelio aukštoje lygumoje, už klebonijos ir vaistininko sodų, ir išsidėsčiusi septynių varstų lygyje ir trijų su puse plotyje.
Šeštą valandą ryto Napoleonas išėjo iš savo būstinės, apsuptas savo generalinio štabo generolų, maršalų ir didikų. Ant jų tunikų žėrėjo auksas ir sidabras. Napoleonas vilkėjo tamsiai mėlyną gvardiečių uniformą su Garbės Legiono kaspinu. Jo arklys kreipė visų dėmesį: jis buvo baltas kaip pienas. Krintančius iki žemės pakinktus puošė brangakmeniai.
Nuo aukštumos apžiūrint gvardiją, ji jo garbei kėlė ovacijas – ,,Tegyvuoja imperatorius“ ir demonstravo ginklus. Maršalas Bertje skaitė karo paskelbimo Rusijai aktą.
Po dienos armija išvyko iš miesto.
Birželio 23 d. praskleidęs naktį mažame Nuoragėlių ūkyje (Sasnavos sen.), imperatorius, perėjęs girią, pasiekė Nemuno krantus prie Kauno.
Muziejaus direktorius Antanas Žilinskas
PRIDEDAMA:
vilkaviskis.lt informacija
