Kaip praneša Palenkės vaivadijos tarybos narys Waldemar Kwaterski, keliai Seinai–Smalėnai–Šipliškės ir Pockūnai–Seinai bus modernizuoti ir pritaikyti NATO karinio mobilumo poreikiams. Šiam tikslui skirta beveik 1,7 mlrd. eurų.
Visas kelias Nr. 651 yra 81 kilometro ilgio ir eina maršrutu Galdapė–Dubeninkai–Žytkiemis–Vižainis–Rūdelė–Smalėnai–Seinai.
Pasak Seinų apskrities viršininko pavaduotojo Antano Baudžio, kelio Aradnykai–Smalėnai–Šipliškės pritaikymas sunkiosios karinės technikos poreikiams – tai dar kiek tolimesnė perspektyva. Darbai greičiausiai prasidės baigus automagistralę „Via Baltica“. Kol kas planuojama modernizuoti kelio ruožą nuo Augustavo iki Aradnykų.
Įgyvendinus šiuos planus, Seinų miestas turėtų aplinkkelį. Šiuo metu svarstoma pietinio Seinų aplinkkelio, esančio Marinavo ir Radžiūčių kaimų apylinkėse, koncepcija. Ateityje sunkioji karinė technika būtų nukreipta į kelią Seinai–Smalėnai–Šipliškės ir toliau į Lietuvą.
Prieš kelias savaites Vilniuje, Valdovų rūmuose, Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdžio metu (jam pirmininkavo Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki) buvo pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas, kuriuo šalys įsipareigojo gerinti karinio mobilumo sąlygas ir papildomai modernizuoti kelią per Aradnykų–Lazdijų sienos perėjimo punktą. Tai reiškia, kad kelias Augustavas–Aradnykai bus modernizuotas pagal NATO reikalavimus.
Vyriausybių posėdyje sutarta, kad Lietuva ir Lenkija dar glaudžiau bendradarbiaus transporto ir logistikos srityje, sieks kad susisiekimas tarp Vakarų Europos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos būtų geresnis.
Abiem šalims svarbūs yra jungčių „Rail Baltica“, „Via Baltica“, „Carpatia“ koridoriaus įgyvendinimo klausimai.
Lietuvos ir Lenkijos ministrų pasirašytame bendradarbiavimo memorandume pažymima, jog šiaurės–pietų krypties transporto koridorius, jungiantis tris jūras – Baltijos, Juodąją ir Egėjo, yra šių dienų geopolitiniame kontekste itin svarbus. Jis turi sujungti Ukrainą ir Baltijos šalių jūrų uostus keliais bei europinio standarto geležinkeliu.
Minėtame vyriausybių susitikime nutarta gerinti susisiekimą tarp Lietuvos ir Lenkijos. Nuspręsta, kad nuo šių metų gruodžio mėnesio kursuos keleivinis traukinys tarp Vilnius ir Varšuvos. Tai bus įvykdyta keliais etapais: 2022–2023 m. vyks keleivinio traukinio reisai maršrutu Varšuva–Mockava–Kaunas–Vilnius, 2023–2024 m. traukinys kursuos maršrutu Varšuva–Kaunas–Vilnius. Bendra tokios kelionės trukmė neviršytų 8 valandų.
Nutiesus greitąjį geležinkelį „Rail Baltica“ abiejų šalių sostinės bus pasiekiamos tiesioginiu greituoju traukiniu per maždaug 4 val.
Iki 2026 m. ketinama įdiegti automatinį signalizavimą ruože Lietuvos ir Lenkijos siena–Kaunas. Lenkija įsipareigojo pagerinti geležinkelio infrastruktūros būklę maršrute Trakiškės–Sokulka.
