Pastarųjų keturių dešimtmečių duomenys rodo neabejotiną globalios temperatūros augimą, kuris daro vis ryškesnę įtaką gamtai ir žmogui. Klimato pokyčius atskleidžia ne tik meteorologiniai stebėjimai, bet ir ūkininkų, miškininkų bei miestų infrastruktūros iššūkiai.
Vis dėlto, kaip konferencijoje „Tvarus ūkis“ pasakojo klimatologas dr. Justinas Kilpys, priimti svarbius sprendimus vėluojama smarkiai.
Klimatas šils bet kokiu atveju
Kalbėdamas apie šylančią planetą, dr. J. Kilpys pristatė du galimus klimato kaitos scenarijus. Remiantis pirmuoju, kitaip dar vadinamu ekstremaliai žaliu scenarijumi, iki 2100-ųjų temperatūra nors ir nežymiai, bet kils. Antrasis – nieko neveikimo scenarijus – kelia rimtą nerimą, mat tuo atveju klimatas šiltų penkiais laipsniais ir daugiau.
Pasak dr. J. Kilpio, pirmiausia šylantis klimatas iš esmės paveiks dirvožemį – jis taps druskingesnis, didės dirvos erozija, keisis ir skirtingų kultūrų derlius. Pavyzdžiui, kukurūzų derlius mažės visame pasaulyje. Lietuvoje, keičiantis klimatui, didės kviečių derlius, o dėl tinkamų sąlygų mūsų šalyje galės augti ir ryžiai.
Klimato pokyčius pajus ir kavos mėgėjai. Kaip paaiškino dr. J. Kilpys, jau dabar yra užprogramuotas kavamedžių skaičiaus mažėjimas – arabika yra jautri karščiui, o robusta, nors ir atspari karščiui, nemėgsta temperatūrų svyravimo.
Jau šiandien fiksuojamas ir skirtingas kritulių pasiskirstymas – kritulių trūksta, kai jų labiausiai reikia, todėl auga poreikis drėkinti dirvą. „Didžiausi temperatūros pokyčiai vyksta Šiaurėje, ypač Arktyje, o kritulių labiausiai stigs Pietų Europoje“, – prognozavo klimatologas.
„Netikri“ pavasariai ir sutrumpėjusios žiemos
Kalbėdamas apie klimato kaitą Lietuvoje, dr. J. Kilpys pažymėjo, jog iš visų metų laikų labiausiai pasikeitė žiemos. Skaičiuojama, kad žiemos Lietuvoje yra sutrumpėjusios maždaug dviem savaitėmis. Štai vasara pailgėjusi 20-čia dienų ir iš rugsėjo atima pirmąją savaitę. Be to, Lietuvoje jau pasitaiko ir „netikrų“ pavasarių – taip vadinamas laikotarpis, kai jau prasideda augalų vegetacija, tačiau šalnos vis dar sugrįžta.
Anot klimatologo, būtent šis pavasaris Lietuvoje buvo tipinis „netikras“ pavasaris – balandį sumušti temperatūros rekordai, o gegužę užklupo stichinės šalnos.
„Skaičiuojant nuo 1991-ųjų metų, žiemos Lietuvoje sutrumpėjo nuo 108 iki 90 dienų, vasaros išsitęsė nuo 79 iki 92 dienų“, – duomenimis pasidalino dr. J. Kilpys.
Be to, žiemą nebepatiriame didelių neigiamų temperatūrų, o štai vasaromis užklumpa karščio bangos. 2020-ųjų žiema buvo pirma per visą matavimų istoriją, kai temperatūra nė karto nebuvo nukritusi žemiau -15 laipsnių Celsijaus ir kai nebuvo sniego. „Tai labai negeras ženklas“, – sakė J. Kilpys.
Svarbiausia pasirūpinti dirvožemiu
Klimatologas pabrėžė, kad klimato permainas Lietuvos ūkiai gali prisijaukinti. Svarbiausia atminti viena – tinkamas pasirūpinimas dirva ir dirvožemio kokybė nulems, kiek sėkmingai ūkininkai ir žemdirbiai prisitaikys prie klimato pokyčių.
Konferencijos „Tvarus ūkis“ organizatorės, biotechnologijų žemės ūkiui įmonės „Bioversio“ technologijų vadovas Arnoldas Jurys teigė, kad šio renginio tikslas buvo ne tik informuoti Lietuvos ūkininkus ir žemdirbius apie klimato pokyčius ir grėsmes, bet ir juos padrąsinti – daugiau nei 200 konferencijos dalyvių sėmėsi žinių apie tai, kaip suvaldyti besikeičiančias klimato sąlygas.
„Nors prognozės dėl klimato kaitos gąsdina, mes tikime, kad Lietuvos ūkiams tikrai yra būdų prie jų prisitaikyti. Pavyzdžiui, šalies ūkininkai ir žemdirbiai gali naudoti dirvožemį gerinančius technologinius sprendimus, ypač biologinius sprendimus“, – sakė A. Jurys.
Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusioje konferencijoje „Tvarus ūkis“ kalbėta ne tik apie klimato kaitą – svarbi buvo tvarumo tema, taip pat ir kitų žemės ūkiu besiverčiančių valstybių gerieji pavyzdžiai.
