Greitėjant gyvenimo tempui, neišvengiamai auga paslaugų ir produktų poreikis. Tai įtakoja sparčią verslo plėtrą ir kelia stresą įmonių savininkams, nes reikalauja nemažų apyvartinių lėšų. Kuo didesni užsakymai, tuo didesnės pinigų sumos įšaldomos ir laukiama kol pirkėjas apmokės sąskaitas už suteiktas prekes ar paslaugas. Neturint apyvartinių lėšų, prarandamos plėtros galimybės ir gali sutrikti kasdienė įmonės veikla, bei pritrūkti finansų įsipareigojimų vykdymui.
Naujas finansavimo būdas – išsigelbėjimas verslui
Dar ne taip seniai Lietuvoje atsiradęs faktoringo finansavimo būdas sparčiai plečiasi ir populiarėja tarp įvairaus dydžio įmonių. Faktoringas yra pagrįstas sąskaitų finansavimu ir įgalina verslą sparčiau plėstis, bei pasiūlyti geresnes sąlygas klientams.
Faktoringo veikimo principas labai paprastas. Įmonė pardavusi produktą ar suteikusi paslaugas klientui užfiksuoja įvykdymo faktą ir išrašo sąskaitą faktūrą. Tą sąskaitą pateikia faktoringo bendrovei, kuri apmoka numatytą procentą nuo gautinos sumos. Tada klientas įsigijęs prekes ar paslaugas atėjus numatytam apmokėjimo terminui, sumoka nurodytą pinigų sumą faktoringo bendrovei.
Galiausiai faktoringo bendrovė atskaičiusi jai priklausantį procentą sumoka likusią sumą įmonei suteikusiai prekes ar paslaugas.
Faktoringas su regreso teise
Faktoringas turi ne vieną sutarties rūšį, todėl kiekvienas verslas gali pasirinkti labiausiai tinkamą. Visgi vienas populiariausių ir pigiausių yra faktoringas su regreso teise. Šio tipo sutartis visą riziką dėl nemokaus kliento palieka verslui. Taigi jei klientas iki numatyto termino nepadengia jam išrašytos sąskaitos, tai tą sumą turi padengti verslas. Kas reiškia, kad verslas turi grąžinti jam suteiktą finansavimą plius sumokėti susikaupusias palūkanas, bei padengti likutinę sąskaitos vertę.
Nors faktoringas su regreso teise yra vienas pigiausių finansavimo būdų, jis kelia nemažai rizikos. Todėl vertėtų gerai apsvarstyti visus galimus atvejus arba šią finansavimo rūšį naudoti tik su laiko patikrintais klientais.
