Įsigalioja naujos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Jose, atsižvelgiant į išteklių pokyčius, įtvirtinama nauja žuvų, vėžių gaudymo tvarka visoje šalies teritorijoje.
Dauguma pakeitimų taisyklėse yra skirti gausinti plėšriųjų ir lašišinių žuvų išteklius. Plėšriosios žuvys yra esminė grandis ekosistemoje, mat jų trūkstant prastėja ne tik žuvų išteklių būklė, bet viso vandens telkinio būklė. Plėšrūnų neišgaudomos smulkios, menkavertės žuvys išėda zooplanktoną, prasideda intensyvesnis vandens žydėjimas, sumažėja vandens skaidrumas, nyksta povandeninė augmenija. Todėl 5 cm didinamas leidžiamų paimti lydekų ilgis: nuo šiol draudžiama gaudyti mažesnes kaip 50 cm lydekas.
Žvejyboje masalui naudojant gyvą žuvelę paprastai plėšriosios žuvys masalą nuryja giliau, nei žvejojant dirbtiniais masalais. Todėl sugavus mažesnę nei leidžia taisyklės žuvį, ją sudėtingiau paleisti gyvybingą ir nesužalotą. Atsižvelgiant į tai, mažinamas žvejybos įrankių, kuriais žvejojama naudojant masalui žuvelę, skaičius. Nors, kaip ir anksčiau, žvejoti leidžiama 4 žvejybos įrankiais, tačiau iš jų negali būti daugiau kaip 2 įrankiai (Kuršių mariose – 3 įrankiai), kuriais žvejojama masalui naudojant žuvelę.
Žvejams mėgėjams reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nuo šiol ir žuvys, kurių sugavimo limitas nustatytas vienetais (lydekos, sterkai, vėgėlės, šamai), įskaitomos į bendrą leidžiamą per vieną žvejybą pasiimti žuvų kiekį kilogramais – t.y. vieno žvejo žuvų laimikis negali sverti daugiau kaip 5 kg, Kuršių mariose – 7 kg.
Taisyklių 7 priede išvardintuose vandens telkiniuose, kuriuose siekiama pagerinti jų ekologinę būklę mažinant karpinių žuvų kiekį, uždraudžiama gaudyti ne tik mažesnes nei 65 cm, bet ir didesnes nei 90 cm lydekas.
Sausra ir šiltėjantis klimatas nepalankūs šaltamėgių, lašišinių žuvų ištekliams. Taisyklėse įtvirtinamos nuostatos, kurios turėtų šiek tiek kompensuoti dėl nepalankių klimatinių sąlygų galinčius pradėti mažėti šių žuvų išteklius. Artimiausiu metu bus nustatyta nemažai apribojimų limituotai lašišų ir šlakių žvejybai.
Nuo šiol Vilnios upėje nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos ir Žeimenoje (nuo žiočių iki Lakajos žiočių) visus sugautus upėtakius, kiršlius, lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į upę. Be to, šioje Vilnios atkarpoje draudžiama žvejoti natūralios kilmės masalais ir naudojant daugiau kaip vieną vienšakį kabliuką.
Kitas aktualus pakeitimas – įsigaliojantis draudimas visoje Lietuvos teritorijoje gaudyti plačiažnyplius vėžius. Taip pat panaikinta išimtis žvejams, leidžianti gaudyti invazinius vėžius upėtakių neršto metu. Dabar nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. upėse, kuriose neršia upėtakiai, draudžiamas ir žuvų, ir vėžių gaudymas. Išimtis panaikinta todėl, kad buvo nustatyta nemažai atvejų, kai invazinių vėžių gaudymo pretekstu buvo vykdoma neteisėta žvejyba, niokojamos upėtakių nerštavietės.
Gera naujiena žvejojantiems karšius. Nuo šiol Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose polderiuose žvejai galės gaudyti karšius ištisus metus.
Rudens žvejybos draudimų metu didesnėje upės atkarpoje turės galimybių žvejoti vilniečiai. Nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 25 d. nenaudojant dirbtinių masalų ar žuvelės bus galima žvejoti Neryje ne nuo Šilo g. tilto, bet nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
