Vos keli žingsniai per žolę – ir jūs jau rizikos zonoje. Balandis žymi ne tik gamtos pabudimą, bet ir pavojingo sezono pradžią – į kovą dėl šeimininko išalkusios stoja erkės. Maitintis ima ne tik po žiemos išalkusios jų nimfos, bet ir suaugusios erkės, kurios lipa aukštyn augalų stiebais, tykodamos praeinančių žmonių. Tačiau klaidinga manyti, kad pavojus tyko tik miško glūdumoje – erkės vis dažniau pasirodo ten, kur kasdien vaikštome visi: parkuose, kiemuose, net iškylų pleduose.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pernai Lietuvoje 807 žmonės susirgo erkiniu encefalitu – iš jų 11 asmenų mirė.
„Gintarinės vaistinės“ išplėstinės praktikos vaistininkė Martyna Vengrytė pastebi, kad šiandien erkės vis dažniau atkeliauja į namus netikėčiausiais būdais, pavyzdžiui, su augintiniais ar pirkinių maišeliais, kurie trumpam buvo padėti ant žolės.
„Turėjome atvejį, kai erkė įsisiurbė žmogui po poilsio balkone – paaiškėjo, kad pledas, ant kurio jis sėdėjo, prieš tai buvo naudotas parke. Erkės aktyvios ne tik gamtoje – jos puikiai jaučiasi ir miesto želdiniuose, soduose, net kapinėse ar daugiabučių kiemuose“, – komentuoja vaistininkė.
Netikėti erkių keliai
Pasak M. Vengrytės, erkės keliauja ir su lauko baldais, malkomis, gėlėmis, net automobilio kilimėliais, jei buvo pastatyti ant žolės ar prie miško. Jai teko išgirsti ir apie atvejį, kai erkė buvo rasta ant pliušinio žaislo, kurį vaikas nešėsi į kiemą.
„Erkės reaguoja į anglies dvideginį, kūno šilumą, judesį, todėl kantriai tyko prie žmonių išmintų takų. Svarbu suprasti, kad pavojingos yra ne pačios erkės, o jų pernešami virusai ir bakterijos – būtent jie sukelia tokias ligas kaip erkinis encefalitas ar Laimo liga. Pavyzdžiui, pievinės erkės dažniau puola gyvūnus – naminius šunis ar kates – o žmogus joms nėra pirmasis taikinys. Žmonėmis kur kas pavojingesnė yra miškinės erkės, kurios ir perneša minėtus virusus bei bakterijas“, – aiškina vaistininkė.
Pasak jos, itin svarbu žinoti, kad jei erkė nešioja erkinio encefalito virusą, jis patenka į žmogaus organizmą iškart – vos tik erkė įsisiurbia. Tuo tarpu Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – į kraują patenka šiek tiek vėliau, tad jeigu erkė pašalinama per pirmąsias 5–10 valandų, tikimybė išvengti ligos išlieka pakankamai didelė.
Dauguma žmonių žino apie erkinio encefalito pavojų, tačiau, anot M. Vengrytės, vis dar dažnai vaistinėje išgirsta klaidingų įsitikinimų.
„Žmonės sako – aš neinu į mišką, manęs niekada nekando, bijau šalutinio vakcinos poveikio, mūsų šuo išpurkštas ir tikrai neparneš erkių. Kiti abejoja, ar vakcina apskritai veiksminga. Mūsų, vaistininkų, pareiga – kantriai paaiškinti, kad ši vakcina yra saugi, patikima ir net gyvybiškai svarbi, juk vien pernai dėl erkinio encefalito netekome 11 žmonių“, – pažymi ji.
Tarp pagrindinių priežasčių, kodėl sergamumas erkiniu encefalitu išlieka toks didelis, vaistininkė įvardija tai, kad nors žmonės vis daugiau laiko praleidžia gamtoje – iškylauja, uogauja, grybauja, sportuoja ar tiesiog vaikštinėja parkuose – apsaugos priemonių vis dar imasi ne visi. Skiepijimo apimtys išlieka per mažos, o natūralios apsaugos priemonės – tinkama apranga ar repelentai – dažnai naudojamos netaisyklingai arba visai pamirštamos.
Ką daryti, jei praleidote vakciną?
Pasak vaistininkės, pavasaris – idealus metas pradėti skiepijimo kursą, nors tai galima padaryti ištisus metus. Kad žmogus būtų apsaugotas aktyviausiu erkių sezonu – pirmąja doze rekomenduojama pasiskiepyti kovą arba balandį. Pagal įprastą schemą, antroji dozė leidžiama po 1–3 mėnesių, o trečioji – po 5–12 mėnesių. Vėliau palaikomoji dozė reikalinga kas 3–5 metus.
„Jei nepavyko suspėti – galima rinktis greitesnę schemą, kai antra dozė skiriama jau po dviejų savaičių. Tokiu atveju imunitetas susiformuoja greičiau. O jei kursas nutrūko – viskas priklauso nuo to, kiek laiko praėjo nuo turėtos gauti vakcinos. Vaistininkas jums padės įvertinti, ar reikia skiepijimo schemą pradėti iš naujo, ar galimą tęsti ten, kur baigėte. Visada primenu su savimi turėti pasų skiepą, kad specialistas galėtų įvertinti situaciją“, – sako M. Vengrytė.
Ji taip pat pastebi, kad vis daugiau žmonių renkasi skiepus vaistinėje – ypač pastaraisiais metais gyventojų pasitikėjimas išaugo.
„Žmonės atvyksta dėl patogumo, greito aptarnavimo, galimybės pasitarti. Jie tampa sąmoningesni, o mes – pasiruošę padėti ir atsakyti į visus klausimus“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Ji primena, kad erkės gali laukti bet kur – ne tik miške, bet ir kasdienėje aplinkoje. Prevencija, tinkami įpročiai ir vakcinacija – tai trys žingsniai, galintys apsaugoti ne tik nuo diskomforto, bet ir rimtų pasekmių sveikatai.
NVSC duomenimis, didžiausi sergamumo rodikliai praėjusiais metais buvo užregistruoti Utenos, Marijampolės, Telšių, Tauragės ir Kauno apskrityse.
