Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kas keistųsi, prasidėjus negalios reformos įgyvendinimui, ir ką svarbu žinoti žmonėms su negalia. Tarp negalios reformos siūlymų – tobulinti negalios vertinimo modelį, užtikrinti taiklesnę paramą žmonėms su negalia, didinti paslaugų ir pagalbos prieinamumą, operatyviau teikti individualizuotas paslaugas ir pagalbą, o viešąją informaciją padaryti labiau prieinama žmonėms su negalia.
Tikimasi, kad šie pokyčiai palies daugiau kaip 221 tūkst. žmonių su negalia kasdienį ir visuomeninį gyvenimą, užtikrins teises, lygias galimybes visose gyvenimo srityse.
Negalios nustatymas
Šiuo metu negalios vertinimas mūsų šalyje yra paremtas medicininiais kriterijais ir nėra grindžiamas pagalbos ar paslaugų poreikiu. Įgyvendinus reformą, medicininių kriterijų įtaka negalios vertinimo rezultatui bus mažinama, labiau atsižvelgiant į konkretaus žmogaus individualius poreikius, dalyvumo sutrikdymą ir aplinkos kliuvinius, bus vertinamos daugybė kitų sričių: mobilumas, apsitarnavimas, bendravimas, kasdienė veikla, gyvenamoji aplinka ir kt., tokiu būdu siekiant išsiaiškinti asmens pagalbos poreikį.
Be to, į vertinimą bus įtraukiamas pats žmogus su negalia. Bus siekiama sužinoti, ar žmogui yra reikalingos techninės pagalbos priemonės, darbo ir asmeninis asistentas, būsto pritaikymas, socialinės paslaugos, mobilumo paslaugos ir kt. Žmogui su negalia padės atvejo vadybininkas (pagalbos koordinatorius), kuris, asmeniui sutikus, sudarys reikiamos pagalbos ir paslaugų planą, stebės šio plano įgyvendinimą valstybės lygmenyje.
Vis dėlto, kai kuriais atvejais siekiant atliepti žmonių su negalia individualią būklę ir poreikius, pavyzdžiai, sergant onkologine liga ar senatvine dimensija, negalia ir toliau būtų vertinama tik pagal medicininius kriterijus.
Taiklesnė finansinė parama žmonėms su negalia
Vienas iš pokyčių tikslų – taiklesnė ir teisingesnė finansinė parama žmonėms su negalia. Visų pirma, negalios nustatymo pakeitimai susiję su pensinio amžiaus asmenimis. Pagal šiuo metu galiojančią negalios vertinimo sistemą darbingo amžiaus asmenims nustatomas darbingumo lygis ir jiems mokama netekto darbingumo pensija, kurios dydis priklauso nuo nustatyto darbingumo lygio ir asmens turimo darbo stažo.
Vis dėlto, jei vertinama pensinio amžiaus asmens negalia, jam nustatomas vienas iš specialiųjų poreikių lygių (didelių arba vidutinių). Nors specialiųjų poreikių lygis suprantamas kaip asmens savarankiškumo netekimo mastas, tačiau jis nėra vertinamas procentine išraiška kaip darbingumo lygis, o asmens gaunama senatvės pensija nėra siejama su jo negalios sunkumu. Dėl šios priežasties siūloma keisti senatvės pensijos neįgaliajam sistemą ir šias pensijas skirti ir tiems asmenims, kuriems po senatvės pensijos amžiaus sukakties bus nustatytas dalyvumo lygis. Taiklesnės ir teisingesnės išmokos turės teigiamos įtakos vyresnio amžiaus žmonių su negalia skurdo mažėjimui šalyje.
Kitas svarbus aspektas – atliepti kiekvieno asmens individualius poreikius. Pavyzdžiui, vertinant negalios sunkumą intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems asmenims ir remiantis medicininiais kriterijais, dažnai nutikdavo taip, kad jų negalia pripažįstama kaip lengva, nors negaudami pagalbos šie žmonės yra labai pažeidžiami, jiems pagalba būtina. Taigi, šiems žmonėms turi būti nustatytas individualius poreikius atitinkantis negalios sunkumo lygis, o su juo – ir taikli finansinė pagalba.
„Darbingumo lygį“ pakeis „dalyvumo lygis“
Dabar žmogui su negalia nustatomas darbingumo lygis, nors nustatytas darbingumo lygis tik iš dalies yra siejamas su asmens galimybėmis dirbti. Žmogus su negalia, kaip ir visi visuomenės nariai, turi turėti teisę į visų gyvenimo sričių prieinamumą ar, kitaip tariant, dalyvavimą jose.
Svarbus žmonių su negalia dalyvavimas ne tik darbo rinkoje, bet ir švietime, kultūrinėje veikloje, visuomenėje, politikoje. Kadangi naujasis negalios modelis siūlys vertinti individualius asmens poreikius įvairiose gyvenimo srityse, todėl ir pasirinktas terminas „dalyvumo lygis“.
Asmenims, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, negalios „persivertinti“ tikrai nereikės. Jiems nustatytas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygio mastui (pvz., darbingumo lygis 25 proc. lygus dalyvumo lygio 25 proc.).
Naujas negalios vertinimo modelis galios naujai, t. y. pirmą kartą dėl negalios vertinimo besikreipiantiems asmenims.
Asmenims, kuriems negalios nustatymo terminas yra pasibaigęs, pakartotinis negalios vertinimas bus atliekamas pagal naują negalios vertinimo modelį.
Senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems iki naujo reglamentavimo įsigaliojimo buvo nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, turimi specialiųjų poreikių lygiai prilyginami dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, 15 proc. dalyvumo lygis – asmenims, kuriems buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis; 40 proc. dalyvumo lygis – asmenims, kuriems buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
Tikslinės išmokos darbingo amžiaus žmonėms su negalia
Tikslinių kompensacijų dydžiai nuolat yra peržiūrimi. Pavyzdžiui, 2022 m. jie didinti 2 kartus, paskutinį kartą – nuo 2022 m. birželio mėn., atsižvelgiant į šalyje esančią infliaciją. Kitas didinimas planuojamas nuo 2023 m. sausio.
Pagalba ir paslaugos nukreiptos keliauti paskui žmogų
Šiuo metu reikiamų paslaugų ir pagalbos poreikis yra vertinamas įvairiose institucijose. Pavyzdžiui, dėl socialinių paslaugų žmogus turi kreiptis į savivaldybę, dėl užimtumo paslaugų – į Užimtumo tarnybą, dėl techninės pagalbos priemonių – į Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą ir pan.
Dėl šios priežasties, jau pirminiame etape, asmeniui nustačius negalią, siūloma išsiaiškinti, kokios pagalbos ar paslaugų žmogui reikia, kad jis galėtų aktyviai dalyvauti visose gyvenimo srityse, ir apie reikiamų paslaugų poreikį informuoti atitinkamas institucijas. Tuomet jau pačios institucijos susisiektų su žmogumi ir suteiktų jam visą reikiamą pagalbą. Kitaip tariant, ne žmogus su negalia ar jo artimieji ieškos pagalbos, bet pagalba „ateis“ pas žmogų.
Informacijos prieinamumas
Siūloma įtvirtinti, jog valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pripažintų žmogaus su negalia pasirinktą prieinamą bendravimo būdą ir teiktų jam viešąją informaciją nemokamai bent vienu pasirinktu prieinamu bendravimo būdu lygiai su kitais asmenimis.
Sudarius sąlygas gauti žmogui su negalia aktualią informaciją suprantamais būdais, informacinę aplinką pritaikius intelekto, regos, klausos negalią turintiems žmonėms, atsiras galimybė visą reikiamą informaciją gauti laiku ir suprantamai. Supratimas ir žinojimas paskatins ieškoti reikiamos pagalbos. Tikimasi, kad, pradėjus įgyvendinti suplanuotas naujoves, socialinės įtraukties priemonėmis per artimiausius 8 metus pradės naudotis apie 42 proc. žmonių su negalia.
Skundų nagrinėjimas
Stiprinant ginčų nagrinėjimo institutą ir veiksmingesnę žmonių su negalia teisę į teisingumą lygiai su kitais, siūloma atsisakyti fragmentiško skundų nagrinėjimo instituto per Ginčų komisiją (GK), o minėtus skundus pavesti nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijai (LAGK).
Ši komisija nagrinės ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros priimtų sprendimų. Ginčų nagrinėjimas taps labiau prieinamas gyventojams, nes LAGK turi padalinių tinklą regionuose.
