Lietuvos širdies asociacijos teigimu, rūkymas yra viena iš trijų pagrindinių koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių, tačiau vartotojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad tik 16 proc. lietuvių tiki, jog rūkymo atsisakymas padėtų sumažinti cholesterolio kiekio kraujyje ir širdies ligų riziką. Tyrimo rezultatai kelia nerimą gydytojams, todėl, artėjant Pasaulinei širdies dienai, jie nusiteikę dar kartą priminti žmonėms tikrąją šio žalingo įpročio žalą.
Padidėjęs kraujo spaudimas ir kraujo riebalų (lipidų) kiekis įvardijami kaip du pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) veiksniai, tačiau nuo jų neatsilieka ir rūkymas, tiesiogiai kenkiantis ne tik širdžiai ir kraujagyslėms, bet ir neigiamai veikiantis pirmuosius du veiksnius. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, nuo koronarinės širdies ligos, sukeltos rūkymo, kasmet miršta apie 20–30 proc. žmonių, o kasdien surūkantiems po pakelį cigarečių, miokardo infarkto rizika padidėja net 3–6 kartus.
Tabako dūmuose esantis anglies monoksidas skatina ŠKL, onikotinas didina koronarinės širdies ligos riziką. Be to, pažeidžiamas rūkalių vidinių kraujagyslių sienelių sluoksnis ir sutrinka jo apsauginė funkcija – dėl šios priežasties gali pradėti vystytis aterosklerozė. Padidėjęs kraujo spaudimas, vienas pagrindinių ŠKL veiksnių, taip pat glaudžiai susijęs su rūkymu – nikotinas, skatindamas kraujagyslių spazmus ir širdies plakimą, didina kraujospūdį.
Svarbu ir tai, kad rūkymas – viena iš priežasčių, dėl kurių didėja „blogojo“ cholesterolio ir mažėja „gerojo“ cholesterolio kiekis kraujyje, todėl gydytojus stebina minėtosios apklausos rezultatas dėl rūkymo ir cholesterolio sąsajų neįvertinimo. Šeimos gydytojai visiems, mažos, vidutinės ir didelės rizikos pacientams, siekiantiems sumažinti cholesterolio kiekį, greta tokių prevencinių priemonių, kaip sveika mityba ar fizinis aktyvumas, rekomenduoja mesti rūkyti. Tabako gaminių atsisakymas gali sumažinti ŠKL riziką net 2–3 kartus.
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad dėl ŠKL negalima kaltinti tik vieno veiksnio, todėl, atsisakius tabako gaminių, rizika susirgti sumažėja tik šiuo atžvilgiu. Tačiau, jei buvęs rūkalius linkęs nesveikai maitintis, yra mažai aktyvus fiziškai, jo „blogojo“ cholesterolio kiekis yra padidėjęs, reikėtų atkreipti dėmesį ir į šių veiksnių įtaką.
Į širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę patenkantiems pacientams dažnai nepakanka tik mesti rūkyti ir imtis kitų prevencinių priemonių. Todėl jiems gydytojai skiria vaistus, mažinančius cholesterolio kiekį kraujyje – statinus, priklausančius pagrindinei ir daugiausiai įrodymų turinčiai lipidų kiekį mažinančiai vaistų klasei. Statinaigali būti skiriami tiek prevenciniais, tiek ir gydymo tikslais sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis bei patyrusiems infarktą ar insultą.
Dėl itin didelės rūkymo žalos pacientai raginami būti sąmoningi – laikytis gydytojo nurodytų rekomendacijų ir patikėti savo sveikatą patyrusiems specialistams.
