Iki 2027 metų parduotuvėse įvyks svarbus pokytis – brūkšniniai kodai bus palaipsniui keičiami QR kodais. Lengvai nuskaitomi išmaniaisiais įrenginiais, jie atvers naujas galimybes tiek vartotojams, tiek prekybininkams, nes leidžia greitai rasti pasibaigusio galiojimo ar kokybės standartų neatitinkančias prekes.
Kaip verslas gali maksimaliai išnaudoti QR kodų teikiamą naudą, atsako Rimantas Mažulis, „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims.
Taupymas, kokybė ir efektyvumas vienu sprendimu
Pasaulinė standartų tiekimo grandinei kūrimo ir vystymo organizacija GS1 paskelbė, kad iki 2027 metų pabaigos QR kodai taps naujuoju prekybos standartu ir palaipsniui atsiras ant daugelio produktų visame pasaulyje ir Lietuvoje. Savyje daug daugiau informacijos talpinantys QR kodai leidžia optimizuoti atsargų valdymą, tobulinti tiekimo grandinės efektyvumą ir sumažinti verslo nuostolius.
„Tradicinis brūkšninis kodas neužtikrina unikalumo – visos identiškos prekės turi tokį patį kodą, o QR kodai leidžia stebėti kiekvieną prekę individualiai. Pavyzdžiui, gaminant dažus, į juos maišomi įvairūs ingredientai. Jei viena partija nepavyksta, tarkime, žmonės pradeda skųstis, kad tie dažai ant sienų nedžiūva, QR kodų pagalba galima greitai atskirti brokuotus vienetus pagal serijinį numerį. Todėl iš prekybos nereikia išimti visos produkto linijos. Kaip plačiai QR kodai bus išnaudoti, priklauso tik nuo verslininkų vaizduotės – galimybių atsiveria daug, tereikia jas pasitelkti“, – teigia R. Mažulis.
Nors ant pakuočių išliks tradicinis tekstas, QR kodai leis prekybininkams pateikti daugiau duomenų ir interaktyvios informacijos, kuri nesukels nepatogumų įprastiems vartotojams. QR kodai mažame plote gali talpinti daug ir labai įvairių duomenų: prekės pagaminimo datą, serijos ar partijos numerį, nuorodą į produkto naudojimo instrukcijas.
„Pavyzdžiui, dabar parduotuvės darbuotojas kasryt turi apeiti lentynas ir tikrinti, kurie pieno pakeliai artėja prie galiojimo pabaigos, o tada rankiniu būdu klijuoti nuolaidų etiketes. Naudojant QR kodus, visa informacija matoma sistemoje – galima greitai patikrinti, kiek pieno liko, kiek laiko jis bus šviežias ir kada jau reikėtų papildyti atsargas. Su šia technologija galima automatizuoti produktų sekimą tiekimo grandinėje – parduotuvės darbuotojai gali lengviau identifikuoti, kuriuos produktus reikia išdėstyti pirmiausia, o kuriuos pašalinti ir sumažinti riziką, kad galiojimo laikas pasibaigs dar lentynose“, – paaiškina „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims.
Skatina tvarumą ir palengvina atliekų perdirbimą
Pasak Pasaulinė standartų tiekimo grandinei kūrimo ir vystymo organizacija GS1ų ekspertės Indrės Lasonienės, praėjus 50 metų nuo pirmojo brūkšninio kodo nuskaitymo, 22 didžiausios pasaulio bendrovės, tarp jų „Procter & Gamble“, „Lidl“ ir kitos, pasirašė susitarimą, skatinantį pereiti nuo tradicinių brūkšninių kodų prie naujos kartos QR kodų, paremtų GS1 standartais. Tarp jų yra ir viena didžiausių Europos mažmeninės prekybos įmonių „Carrefour“, valdanti apie 14 000 parduotuvių daugiau nei 40 šalių.
„QR kodai prisideda prie verslo tvarumo siekių, nes padeda sumažinti popieriaus naudojimą ir etikečių spausdinimą, perduodant informaciją skaitmeniniu būdu. Be to, jie padeda lengvai pasiekti svarbią informaciją apie perdirbimą ir tvarumo žinutes, skatindami vartotojus atsakingiau elgtis su pakuotėmis“, – teigia I. Lasonienė.
Neseniai keliose šalyse įdiegus atnaujintas depozito sistemas, taromatuose pradėti naudoti ne tradiciniai linijiniai, o QR kodai. Pavyzdžiui, „Coca-Cola“ Pietų Amerikoje naudoja QR kodus, kad gautų informaciją apie stiklinių butelių panaudojimą taromate, sužinotų, kiek kartų butelis buvo grąžintas ir kada jį jau reikia perdirbti, taip užtikrinant tinkamą atliekų panaudojimą.
Ekspertės teigimu, verslo įmonės Lietuvoje jau naudoja QR kodus, tačiau dažniausiai kaip papildomą ženklinimą greta tradicinių brūkšninių kodų. Dažniausiai šie kodai skirti vartotojams pasiekti produkto ar jo gamintojo internetinį puslapį. Augant eksporto apimtims, Lietuvos gamintojai vis labiau domisi naujos kartos produktų žymėjimo galimybėmis ir pokyčiais, kuriuos reikės įgyvendinti verslo procesuose.
