Nuo 2023 m. žemės ūkiui – nauji reikalavimai
Žemės ūkis vis labiau įtraukiamas į kovą su klimato kaita. 2021 m. birželio 25 d. Europos parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą dėl naujos bendros žemės ūkio politikos, kurios esminis tikslas yra tvarus žemės ūkis, o vienas iš specifinių tikslų – žemės ūkio prisidėjimas prie klimato kaitos mažinimo arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų mažinimo.
Naujojoje bendrojoje žemės ūkio politikoje numatoma, kad nuo 2023 m. Europos sąjungos paramą siekiantis gauti žemės ūkis privalės taikyti aplinkosaugos ir poveikio klimato kaitai mažinimo priemones – šioms priemonėms turės būti skiriama ne mažiau 25 proc. nuo bendros šalies gaunamos paramos žemės ūkiui. Tai itin palies dideles išmokas gaunančias žemės ūkio bendroves.
Aplinkos ministerijos duomenimis, 2019 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,4 mln. tonų ŠESD – apie 1 proc. daugiau nei 2017 m. Didžiausi aplinkos teršėjai buvo transporto (30,9 proc.) ir energetikos (27,5 proc.) sektoriai, trečioje vietoje – žemės ūkis (20,9 proc.).
Pasak „Vesta Consulting“ tvarumo konsultantės dr. Sigitos Židonienės, žemės ūkio bendrovės Lietuvoje yra jau pribrendusios imtis ŠESD mažinimo savo veikloje, tam tereikia tik paskatinimo.
„Naujoje ES žemės ūkio politikoje, kaip bazinis kriterijus gauti finansavimą, yra numatytas poveikio aplinkai mažinimo priemonių taikymas. Žemės ūkis, netaikydamas poveikio klimato kaitai ar bioįvairovei mažinimo priemonių, tiesiog nebegalės funkcionuoti. Būtent ši sritis turi daug potencialo kovojant su klimato kaita – apskaičiuota, kad žemės ūkiui taikyti poveikio klimato kaitai mažinimo priemones kainuoja kur kas mažiau, nei, pavyzdžiui, ŠESD mažinimas transporto sektoriuje“, – teigia dr. S. Židonienė.
Norint mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, pirmiausią reikia turėti atskaitos tašką – apskaičiuoti esamą ŠESD kiekį ir tik tuomet galima kurti ŠESD mažinimo strategiją ir numatyti poveikio mažinimo priemones. Žemės ūkyje didžiausią potencialą ŠESD išmetimų mažinimui turi žemės apdirbimo būdo keitimas nuo intensyvaus arimo iki sumažinto arimo ar beariminės žemdirbystės, sėjomainos taikymas, trąšų ir pesticidų naudojimo optimizavimas ir laipsninis mažinimas, galvijų mitybos koregavimas ir pan.
„Skaičiuojant žemės ūkio išskiriamas ŠESD, atsižvelgiama į daugybę skirtingų parametrų. Gyvulininkystės sektoriuje vertinamas galvijų skaičius, jų svoris ir mityba, kiek jų priežiūrai sunaudojama energijos, mėšlo tvarkymo praktika. Augalininkystėje vertinami pasėlių plotai, naudojamos trąšos, žemės apdirbimo intensyvumas, pasėlių likučių tvarkymo praktika ir t.t.“, – vardija dr. S. Židonienė.
Nuo šios vasaros žemės ūkio bendrovėms ŠESD skaičiavimo paslaugą siūlanti „Vesta Consulting“ kartu su skaičiavimų rezultatais pateikia bendro pobūdžio rekomendacijas, kaip mažinti ŠESD išmetimus. Specialistų naudojamos ŠESD skaičiuoklės yra pagrįstos tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) metodais.
„Poveikio klimato kaitai mažinimas vis dėlto yra įvairiapusiškas ir ilgalaikis procesas. Mažinant ŠESD žemės ūkyje nėra kalbama apie tai, ką verta auginti – dobilus ar avižas, jaučius ar avis. Tai yra žemės ūkio bendrovės pasirenkama veiklos kryptis. Mūsų, kaip konsultantų, tikslas – padėti joms įsivertinti esamas veiklas ir pateikti rekomendacijas, kurios leistų koreguoti veiklos procesus, kad išmetamų ŠESD kiekis kasmet būtų vis mažesnis“, – sako dr. S. Židonienė.
Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvos žemės ūkyje daugiausia ŠESD emisijų susidaro iš ariamos žemės – 2016 m. šis rodiklis siekė 53 proc. visų šalies žemės ūkio išskiriamų ŠESD. Iš galvijų virškinamojo trakto išskiriamos metano dujos (CH4) sudarė apie 40 proc. gyvulininkystės emisijų, iš mėšlo – apie 8 proc.
Tvaresnį ūkininkavimą skatina ne tik naujoji žemės ūkio politika, į kurią integruoti 2019 m. Europos Komisijos priimto Europos žaliojo kurso tikslai žemės ūkiui, bet ir auganti paklausa tvariai užaugintai ir pagamintai žemės ūkio produkcijai.
„Klimato kaitos perspektyvoje net pačios mažiausios iniciatyvos yra sveikintinos. Jei vartotojai rinksis žemės ūkio produkciją, kuri yra tvariai užauginta, kurios tiekėjas žino ir deklaruoja savo poveikį aplinkai ir imasi poveikio aplinkai mažinimo priemonių, jie darys poveikį tokios produkcijos pasiūlai. Kiekvienas mūsų pasirinkimas yra svarbus“, – teigia dr. S. Židonienė.
