Kai kurie antibiotikai, kraujospūdį mažinantys, šlapimą varantys ar net skausmą malšinantys vaistai vasarą gali pareikalauti daugiau atsargumo nei įprastai. Vieni jų didina odos jautrumą saulei, kiti karštomis dienomis gali sustiprinti silpnumą, galvos svaigimą ar dehidratacijos riziką.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Rimvydas Bakas sako, kad vartojantiems vaistus vasarą verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus: ar preparatai nedidina odos jautrumo saulei, ar karštis negali sustiprinti nepageidaujamų reakcijų ir ar vartojant kelis vaistus kartu nedidėja dehidratacijos, kraujospūdžio svyravimų ar kitų savijautos sutrikimų rizika.
„Net jei atrodo, kad karštomis dienomis savijauta pablogėja būtent dėl vaisto, savarankiškai mažinti dozių ar nutraukti gydymo nereikėtų. Toks sprendimas gali pabloginti pagrindinės ligos kontrolę. Jei kyla įtarimų, kad vaistai karštyje sukelia ryškesnes nepageidaujamas reakcijas, reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku“, – pataria R. Bakas.
Kai oda nudega greičiau nei įprastai
Viena aktualiausių vasaros rizikų – fotosensibilizacija, kai vartojant tam tikrus vaistus oda tampa jautresnė ultravioletiniams spinduliams. Tokiu atveju ji gali parausti ar nudegti gerokai greičiau nei įprastai, nors saulėje žmogus praleido nedaug laiko. Taip pat gali atsirasti deginimo pojūtis, niežulys, bėrimas, pūslelės ar pigmentacijos pokyčiai.
„Dažniausiai tokios reakcijos išryškėja atvirose kūno vietose – ant veido, kaklo, rankų ir kojų. Jautrumą saulei gali didinti kai kurie antibiotikai, pavyzdžiui, doksiciklinas, ciprofloksacinas ar levofloksacinas, taip pat dalis šlapimą varančių vaistų, preparatai širdies ritmo sutrikimams gydyti, kai kurie vaistai nuo cukrinio diabeto, antidepresantai ir izotretinoinas, skiriamas sunkesnėms aknės formoms gydyti“, – teigia jis.
Pasak R. Bako, vienas dažniausių pavyzdžių – vasarą vartojamas doksiciklinas. Nors pacientai įspėjami gydymo metu vengti tiesioginių saulės spindulių, dalis šių rekomendacijų nesilaiko.
„Po ilgesnio buvimo lauke jie grįžta skųsdamiesi stipriu odos paraudimu, bėrimu ar net pūslėmis. Todėl, išgirdę apie vasarą atsiradusį neaiškios kilmės bėrimą, pirmiausia paklausiame, kokius vaistus žmogus vartoja“, – pasakoja jis.
Pastebėjus neįprastą odos reakciją, reikėtų vengti tolesnio buvimo tiesioginėje saulėje, pridengti pažeistą odą ir naudoti aukšto SPF apsaugą. Jei atsiranda pūslės, stiprus skausmas, išplitęs bėrimas ar kiti ryškūs simptomai, būtina kreiptis į gydytoją.
Karštis gali sustiprinti nemalonius simptomus
Karštis organizmui yra papildomas iššūkis, o kai kurie vaistai šį poveikį gali sustiprinti. Daugiau prakaituojant netenkama skysčių ir elektrolitų, gali svyruoti kraujospūdis, keistis organizmo gebėjimas reguliuoti kūno temperatūrą.
Didesnio atsargumo, pasak R. Bako, reikia žmonėms, vartojantiems šlapimą varančius vaistus, kraujospūdį mažinančius preparatus, kai kuriuos antidepresantus ir antipsichozinius vaistus.
„Karštomis dienomis svarbu stebėti, ar neatsiranda neįprastas silpnumas, galvos svaigimas, alpimo pojūtis, stiprus troškulys, burnos džiūvimas, sumažėjęs šlapinimasis, padažnėjęs širdies plakimas, mieguistumas, sumišimas ar koordinacijos sutrikimai. Dėl skysčių netekimo gali per stipriai sumažėti kraujospūdis, sutrikti inkstų veikla ar elektrolitų pusiausvyra“, – aiškina R. Bakas.
Pajutus tokius simptomus, pirmiausia reikėtų pasitraukti iš karščio, atsivėsinti ir gerti vandens, jei gydytojas nėra nurodęs riboti skysčių. Jei savijauta negerėja, žmogus alpsta, sutrinka sąmonė ar labai sumažėja šlapimo kiekis, reikia skubios medicininės pagalbos.
Keli vaistai vienu metu – daugiau priežasčių pasitikrinti
Papildomo dėmesio reikia ir tiems, kurie vartoja kelis skirtingus vaistus. Tokiu atveju svarbu įvertinti ne kiekvieną preparatą atskirai, o visą jų derinį. Tai aktualu ir dėl to, kad šiltuoju sezonu žmonės dažniau papildomai vartoja nereceptinius vaistus nuo skausmo, alergijos ar įvairius maisto papildus. Prieš prasidedant karščių sezonui arba prieš ilgesnę kelionę, vertėtų peržiūrėti vartojamų vaistų sąrašą su vaistininku ar gydytoju.
„Kai kurie vaistai gali didinti dehidratacijos riziką, kiti – paveikti prakaitavimą ar kraujospūdį. Dažnai pakanka paprastų atsargumo priemonių: vengti kaitrios saulės, vartoti pakankamai skysčių, stebėti savijautą ir laikytis specialistų rekomendacijų“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas.
Automobilis – viena blogiausių vietų vaistams
Vasarą svarbu ne tik tai, kaip vaistai vartojami, bet ir kaip jie laikomi. Viena dažniausių klaidų – palikti juos automobilyje. Net jei lauke temperatūra siekia tik 25–30 °C, uždaro automobilio salone ji per trumpą laiką gali pakilti iki 50–70 °C. Tokiomis sąlygomis dalis vaistų gali prarasti stabilumą, sumažėja jų veiksmingumas arba pakinta kokybė.
Vaistų nereikėtų laikyti ir ant palangės, kur juos pasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, taip pat ilgai palikti rankinėje, kuprinėje, palapinėje ar kitose įkaistančiose vietose.
„Pasitaiko atvejų, kai žmonės vasarą palieka žvakutes ant palangės ar automobilyje, o vėliau nustemba pakuotėje radę nebe įprastos formos vaistą, o deformuotą masę ar ištekėjusį aliejų. Tokie preparatai vartoti nebetinkami. Dar pavojingiau, kai karštyje paliekamas insulinas ar kiti temperatūrai jautrūs vaistai – išoriškai jie gali atrodyti nepakitę, tačiau jų veiksmingumas gali sumažėti“, – įspėja vaistininkas.
Keliaujant vaistus reikėtų gabenti originalioje pakuotėje kartu su pakuotės lapeliu, kuriame nurodytos laikymo sąlygos. Daugumą vaistų rekomenduojama laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje, tačiau kai kuriems preparatams gali būti taikomi specifiniai reikalavimai.
„Skrendant lėktuvu vaistus patariama vežtis rankiniame bagaže. Taip sumažėja rizika, kad registruotame bagaže jie bus paveikti labai aukštos ar žemos temperatūros, be to, vaistai liks pasiekiami kelionės metu“, – pažymi R. Bakas.
