Rekomendacijų karštomis vasaros dienomis gerti pakankamai skysčių paiso vis daugiau žmonių, tačiau atėjus šaltajam sezonui dažnas tą pamiršta. Mažiau prakaituojame, tad ir skysčiai, regis, tampa ne tokie svarbūs. Tačiau iš tiesų šaltas oras ir sausa patalpų aplinka gali padidinti dehidratacijos riziką. Ypač tai pavojinga ligos atveju – trūkstant skysčių, gali nesuveikti karščiavimą mažinantys vaistai.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Evelina Šeibokaitė sako, jog nepriklausomai nuo sezono, bendra taisyklė išlieka ta pati – organizmui būtina gauti pakankamai vandens. Todėl rekomendacija suaugusiam žmogui per dieną išgerti mažiausiai 1,5 l vandens galioja ir žiemą.
„Kiekvieno žmogaus organizmas individualus, fizinis aktyvumas taip pat skiriasi, tačiau šaltuoju sezonu dažnas laiką leidžiame šildomose patalpose, kur aplinka sausa, o lauke mus veikia šaltas oras. Vidaus patalpų šildymo sistemos sausina ne tik orą, bet ir mūsų odą bei gleivines, o kvėpuodami šaltame ore taip pat netenkame drėgmės“, – paaiškina ji.
Arbata arbatai nelygu
Kai šalta, dažnas šildosi įvairiomis arbatomis, kava, tačiau ne visada šie gėrimai gali pakeisti vandenį. E. Šeibokaitė teigia, jog arbata gali būti puiki alternatyva, ypač jei tai silpna žolelių, vaisinė ar žalioji arbata, turinti mažai kofeino. „Stipri ar juoda arbata su daug kofeino gali skatinti šlapimo išsiskyrimą, todėl organizmas netenka daugiau skysčių. Visgi visais atvejais svarbu gerti ir geriamojo vandens, kad būtų išlaikytas tinkamas balansas“, – sako ji.
Pasak pašnekovės, vanduo turėtų sudaryti pagrindinę dienos skysčių dalį – apie 60-80 proc., nes jis neturi kalorijų, kofeino ir diuretinio, skysčius varančio poveikio. Kavos gerbėjams ji primena, jog dėl jos diuretinio poveikio rekomenduojama po kiekvieno puodelio išgerti bent stiklinę vandens, ypač jei geriama stipri kava ar net keli tokie puodeliai per dieną.
„Svarbu įsidėmėti, kad skysčius reikėtų vartoti tolygiai visą dieną. Tuomet organizmas nuolat išlaikys tinkamą skysčių pasisavinimą ir bus išvengta dehidratacijos“, – priduria vaistininkė.
Odai gali prireikti papildomų priemonių
Viena iš dažnų bėdų, kuri kamuoja daug laiko praleidžiant šildomose patalpose – išsausėjusi oda. Pasak vaistininkės, kad oda išliktų sveika, vien tik pakankamo skysčių suvartojimo gali ir nepakakti.
„Šaltuoju metų laiku vanduo iš odos garuoja greičiau, todėl ji linkusi sausėti. Todėl svarbu ne tik vartoti pakankamai skysčių, bet naudoti ir riebesnius kremus, drėkinančias veido kaukes. Tai padės suformuoti apsauginį sluoksnį, mažins drėgmės netekimą“, – patarimais dalinasi E. Šeibokaitė.
Žmonėms, kuriems nepavyksta išgerti pakankamo kiekio vandens, vaistininkė siūlo į dienos racioną įtraukti maisto skystu pavidalu – sriubų ar natūralių sulčių. „Sriubos – ypač daržovių ar vištienos sultinys – puikus skysčių šaltinis, kuriame taip pat yra organizmui svarbių elektrolitų, tokių kaip natris ir kalis, padedančių palaikyti skysčių balansą. Tačiau reikėtų vengti labai sūrių sriubų, nes per didelis druskos kiekis gali skatinti dehidrataciją“, – įspėja vaistininkė.
Anot jos, vaisių ir daržovių sultys, ypač šviežiai spaustos ir nesaldintos, taip pat papildo skysčių atsargas bei suteikia vitaminų ir antioksidantų. Tačiau dėl didelio cukraus kiekio jas reikėtų vartoti saikingai. O paprastą vandenį ji siūlo paskaninti citrinos ar apelsino griežinėliais, šviežiomis mėtomis arba uogomis – tai suteiks malonaus skonio ir padės lengviau išgerti reikiamą kiekį skysčių.
Ligoniams – papildomos rekomendacijos
Nors įvardijamas optimalus skysčių kiekis per parą – 1,5 litro, sergant kai kuriomis ligomis jų gali prireikti išgerti ir daugiau. Pasitaiko, jog negeriant pakankamai vandens, gali nesuveikti net kai kurie populiarūs vaistai nuo karščiavimo.
„Karščiuojant organizmas dėl prakaitavimo netenka daugiau skysčių, todėl būtina gerti pakankamai vandens, kad būtų palaikoma normali kūno temperatūros reguliacija ir užtikrintas vaistų, tokių kaip paracetamolis ar ibuprofenas, veiksmingumas. Dehidratacija mažina kraujo tūrį, todėl vaistai sunkiau pasiskirsto organizme, o kūnui tampa sudėtingiau pašalinti toksinus, įskaitant bakterijas ir virusus“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Organizmas greitai netenka skysčių ir elektrolitų ir tada, kai ligonis vemia ar viduriuoja, tai gali sukelti rimtą dehidrataciją. Diuretikai, kurie vartojami aukštam kraujospūdžiui ar širdies nepakankamumui gydyti, taip pat skatina skysčių ir elektrolitų netekimą, todėl būtina gerti daugiau vandens.
„Be to, pakankamas skysčių kiekis padeda išvengti inkstų akmenų susidarymo, nes skiedžia šlapimą. Vartoti skysčius labai svarbus tiek sveikstant, tiek užtikrinant vaistų efektyvumą“, – akcentuoja vaistininkė.
Pakankamai, bet ne per daug
Kita vertus, posakis, kas per daug, tas nesveika, galioja ir išgeriamam skysčių kiekiui. Vaistininkė E. Šeibokaitė prisimena vieną vaistinėje apsilankiusią jauną moterį, kuri, pradėjusi laikytis sveikos gyvensenos patarimų, nusprendė gerti net 8 litrus vandens per dieną, tikėjosi, kad taip „išvalys organizmą“.
„Ji užsuko į vaistinę ieškodama vaistų nuo galvos skausmo ir nuovargio. Paklausus apie skysčių vartojimą patikino, kad dehidratacija neįmanoma, nes geria labai daug vandens. Paaiškinau jai apie hiponatremiją – būklę, kai dėl per didelio vandens kiekio sumažėja natrio koncentracija kraujyje, o tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų“, – istorija dalinasi pašnekovė.
Ji primena, kad per didelis vandens kiekis skatina elektrolitų, tokių kaip kalis, magnis ir kalcis, išsiskyrimą su šlapimu, todėl gali atsirasti jų trūkumas. Tai savo ruožtu gali lemti raumenų mėšlungį, širdies ritmo sutrikimus ir bendrą silpnumą. Pernelyg didelis vandens kiekis apsunkina inkstų darbą ir gali sukelti edemą (audinių patinimą). Nors retai, tačiau per trumpą laiką išgėrus labai daug vandens, gali išsivystyti vandens intoksikacija, kuri pavojinga gyvybei.
