Gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti planines medicinos paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.
Vienu atveju galima savarankiškai pasirinkti gydymo įstaigą užsienyje, susimokėti už paslaugas ir kreiptis į ligonių kasą dėl išlaidų kompensavimo, kitu – gydymą svetur organizuoja Lietuvos gydymo įstaiga.
Pirmoji galimybė – tarpvalstybinė sveikatos priežiūra
Pacientai, turintys gydytojo siuntimą planinėms ambulatorinėms, stacionarinėms, reabilitacijos ar kitoms sveikatos priežiūros paslaugoms, gali pasirinkti jas gauti kitos Europos Sąjungos valstybės, Islandijos, Lichtenšteino ar Norvegijos gydymo įstaigose – tiek viešosiose, tiek privačiose. Tokiu atveju už suteiktas medicinos paslaugas gyventojai susimoka, o grįžę į Lietuvą ne vėliau nei per vienus metus gali kreiptis į Valstybinę ligonių kasą (VLK) dėl gydymo išlaidų kompensavimo.
Užsienyje suteiktos paslaugos kompensuojamos pagal Lietuvoje galiojančias atitinkamų sveikatos priežiūros paslaugų kainas, todėl jei gydymas svetur kainuoja daugiau, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo pacientui padengiama dalis išlaidų. „Prieš nutariant gydytis užsienyje, svarbu pasidomėti paslaugų kainomis pasirinktoje užsienio gydymo įstaigoje ir susisiekus su ligonių kasa išsiaiškinti, ar tos paslaugos išlaidos gali būti kompensuojamos ir kiek“, – pataria VLK Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Lina Noreikienė. Svarbu žinoti, kad nekompensuojamos paciento užsienio gydymo įstaigoje sumokėtos priemokos, kelionės, apgyvendinimo, maitinimo, socialinių paslaugų ir panašios išlaidos.
Kreipiantis dėl kompensacijos, ligonių kasai reikia pateikti prašymą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, medicinos dokumentus apie suteiktą sveikatos priežiūros paslaugą ir išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Pasak VLK atstovės, ne vienus metus pacientams naudojantis tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugomis tendencijos lieka panašios. Gyventojai dažniausiai renkasi kaimynines šalis ir kasmet vyksta dėl tų pačių ar panašaus pobūdžio paslaugų.
Pernai gauti 262 prašymai kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas (2024 m. – 230). Dažniausiai kompensuotos medicininės reabilitacijos paslaugos Lenkijoje, Slovakijoje, Latvijoje, Maltoje ir Vokietijoje, taip pat kompensuotas stacionarinis ir ambulatorinis gydymas bei įsigyti vaistai įvairiose Europos šalyse. Iš fondo lėšų apdraustiesiems išmokėta apie 405 tūkst. eurų, t. y. 26 proc. daugiau nei užpernai (2024 m. – 322 tūkst. eurų). Didžiausia kompensuota suma – 21,6 tūkst. eurų.
Antroji galimybė – planinis gydymas Europoje
Tam tikrais atvejais universitetinių ligoninių iniciatyva pacientai siunčiami konsultuotis, tirtis ar gydytis į kitą Europos Sąjungos šalį, Islandiją, Norvegiją, Lichtenšteiną, Jungtinę Karalystę ar Šveicariją. Taip yra tada, kai Lietuvoje yra išnaudotos galimybės taikyti tokius pat efektyvius metodus kaip užsienyje arba kai dėl žmogaus sveikatos būklės ar ligos eigos Lietuvoje nepavyksta laiku suteikti paslaugos.
Tokiomis aplinkybėmis gydantis gydytojas pacientą siunčia konsultuotis į universitetinę ligoninę, kurios gydytojų konsiliumas įvertina gydymo svetur tikslingumą. Jei sprendimas teigiamas, ligoninė randa gydymo įstaigą užsienyje, išsiaiškina, ar pacientui reikiamos paslaugos yra apmokamos tos užsienio šalies sveikatos draudimo lėšomis, suderina gydymo laiką, parengia reikalingus dokumentus ir kreipiasi į ligonių kasą dėl dokumento S2 (leidimo gauti kompensuojamas planines paslaugas užsienyje) išdavimo.
Pagal šį dokumentą paslaugos teikiamos tik toje šalyje nacionalinei sveikatos sistemai priklausančiose gydymo įstaigose. Lietuvos pacientui suteiktų planinių paslaugų išlaidas gydymo įstaigai apmoka užsienio šalies socialinio sveikatos draudimo įstaiga ar kita paskirta institucija, o Lietuvos ligonių kasa vėliau atsiskaito su šia įstaiga. Pacientui pačiam reikia susimokėti toje šalyje taikomas priemokas, taip pat mokamų medicinos paslaugų, kelionės, apgyvendinimo, transportavimo, vertimo paslaugų išlaidas.
„Pastaruosius kelerius metus tokių gydymo užsienyje atvejų skaičius ir šalys, į kurias siunčiami apdraustieji, išlieka panašūs. Dažniausiai tai yra sudėtingos ir retos procedūros, kurių Lietuvoje tuo metu nėra galimybės atlikti. Tuomet ir ieškoma pacientams geriausio sprendimo kitose šalyse“, – sako L. Noreikienė.
Pernai VLK išdavė 38 dokumentus S2, kurių pagrindu Lietuvos piliečiai galėjo gydytis užsienyje. Daugiausia jų – 16 – išduoti siunčiant pacientus gydytis į Šveicariją. Paprastai į šią šalį siunčiami gydyti retomis onkologinėmis akių ligomis sergantys vaikai. 5 dokumentai S2 pernai išduoti dėl paslaugų, susijusių su kepenų transplantacija Lenkijoje, po 4 – dėl protonų terapijos Danijoje ir nėščiųjų dvynių transfuzijos sindromo gydymo Švedijoje.
Iš viso už apdraustiesiems kitose Europos šalyse dokumento S2 pagrindu suteiktas paslaugas praėjusiais metais iš fondo sumokėta beveik 600 tūkst. eurų.
