Šiemet ugdymas persikėlė į virtualią erdvę, tad Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos organizuojami Lietuvių kalbos ir kultūros kursai pirmą kartą šių metų rugpjūčio mėnesį taip pat įvyko nuotoliniu būdu. Daugiau nei aštuoniolika metų kasmet daugiau nei šimtas užsieniečių iš įvairių pasaulio šalių atvykdavo į Vilnių, kur universiteto auditorijose jiems būdavo skaitomos lietuvių kalbos paskaitos, o popiet studentai keliaudavo po muziejus, gražiausius Lietuvos miestus, dalyvaudavo kultūros renginiuose, šokdavo lietuvių liaudies šokius.
Tačiau šiemet dėl pasaulinės pandemijos lietuvių kalbos ir kultūros kursų programa buvo perkelta į virtualią erdvę. Pasak ilgametės kursų organizatorės, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovės Vilmos Leonavičienės, rengti nuotolinius kursus užsieniečiams buvo vienas didžiausių iššūkių gyvenime.
„Pavasarį Lietuvos mokyklose prasidėjo nuotolinis mokymas, tad mes greitai turėjome sugalvoti, kaip lietuvių kalbos mokysime užsieniečius, gyvenančius skirtinguose žemynuose, Europos šalyse, kokiais metodais ir būdais juos supažindinsime su mūsų šalies kultūra, istorija. Registracija į nuotolinius kursus vyko karantino įkarštyje, tačiau mums buvo neįtikėtina, jog, nepaisant visko, net 116 užsieniečių iš 37 pasaulio šalių panoro mokytis lietuvių kalbos. Tiek mūsų komandos nariai, tiek užsieniečiai pamatė nuotolinių kursų prioritetus. Manau, nuotolinis mokymas – nauja galimybė suvienyti pasaulyje išsibarsčiusius norinčiuosius mokytis lietuvių kalbos ir kultūros. Tai efektyvi ir ekonomiška priemonė gyvenantiems tolimuose kraštuose, galimybė suderinti darbą, atostogas su siūlomu nuotoliniu mokymu, susipažinti su mūsų krašto istorija, kultūra, rasti draugų visame pasaulyje”, – sako kursų organizatorė Vilma Leonavičienė.
Nuotoliniu būdu užsieniečiai mokėsi dainų ir šokių
Kursų organizatoriai patys išbandė įvairias IT programas, virtualias platformas. „Rimtas iššūkis suvienyti nuotolinio mokymo IT galimybes su programos turiniu. Dėstytojams teko didaktines ir lietuvių kalbos turinio kompetencijas perkelti į nuotolinį mokymą, paverčiant visą programą patrauklia besimokantiesiems, vieningai sureguliuoti komunikacijos kanalus bei rengti forumus, seminarus, neformalius bendravimus. Užsieniečiai virtualiai lankėsi Lietuvos muziejuose, beje, paskaitos lektorė buvo mūsų buvusi studentė Aya Kimura iš Japonijos. Studentai dalyvavo meno dirbtuvėse, kur akvarelės pagalba tapė paukščius, susijusius su mėgiamais lietuviškais posakiais. Populiarios grupės „Arbata” lyderis Andrius Zalieska-Zala mokė lietuviškų dainų, šokių mokytoja vedė pamoką apie tautinius drabužius ir lietuvių liaudies šokius. Tikrai įdomus jausmas stebėti, kai studentai prisijungę prie IT platformos visi savo namuose šoka lietuvių liaudies šokius”, – pasakoja kitakalbių dėstytoja Vilma Leonavičienė.
Lietuvių kalbos mokosi ir užsienio senjorai
Pastaraisiais metais vis daugiau užsieniečių domisi lietuvių kalba ir Lietuva. Vasarą kursų metu kas ketvirtas studentas buvo pradedantysis. Užsieniečių motyvacija išmokti mūsų šalies kalbą – įvairi. Jeigu anksčiau daugiau užsieniečių norėdavo studijuoti lietuvių dėl to, kad tai sutuoktinio ar žmonos gimtoji kalba, šiandien didelė dalis besimokysiančių – lietuviškų šaknų turinys žmonės, ieškantys savo tapatybės. Studentų amžius labai įvairus, grupėse būna nuo aštuoniolikmečių iki aštuoniasdešimtmečių. „Viena šios vasaros studenčių buvo brazilė, kuri išėjo į pensiją ir laisvą laiką nusprendė skirti pažinčiai su lietuvybe. Kadaise į Braziliją emigravo jos seneliai. Taip pat buvo senjorų sutuoktinių pora iš Amerikos, kurie intensyviai bandė mokytis savo protėvių kalbą. Pastarieji greitai išmoko naudotis įvairiomis skaitmeninėmis platformomis. Daug studentų studijuoja ekonomiką, mediciną, politikos mokslus, tad jiems lietuvių kalba – dar viena galimybė atvykti gyventi, studijuoti ar dirbti Lietuvoje. Mes turime studentų, kurie, išmokę lietuvių kalbą, sėkmingai dirba Lietuvos mokyklose, ambasadose, įkūrė savo verslo įmones”, – pasakoja kursų vadovė Vilma Leonavičienė.
VDU dėstytojos profesorės Reginos Rinkauskienės teigimu, kitakalbių mokymas nuotoliniu būdu pasiteisino. „Žinoma, užsieniečiai labiau džiaugtųsi tiesioginiu bendravimu. Atvažiavimas į Lietuvą ir prisilietimas prie realios tikrovės būtų jiems labai naudingas. O dėl paskaitų – galiu pasidžiaugti, kad mano buvusi pažengusiųjų grupė buvo labai motyvuota. Lietuvių kalba jiems reikalinga, nes vieni verčia iš savo kalbos į lietuvių ir atvirkščiai, kiti studijuoja klasikinę filologiją, yra folkloristai arba dialektologai ir t. t. Paskaitų metu rasdavome laiko ir padiskutuoti, ir pastiprinti gramatikos įgūdžius”, – sako profesorė Regina Rinkauskienė.
Užsieniečių noras išmokti lietuvių kalbą motyvuoja ir pačius dėstytojus. „Viena įsimintiniausių studenčių – Amerikos lietuvė Rima, kuri gimusi Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau puikiai kalba lietuviškai. Jos tikslas – išmokti rašyti be klaidų. Ir jai puikai sekasi”, – sako prof. Regina Rinkauskienė.
Užsieniečiams gražiausias lietuviškas žodis – širdis
Šiemet užsieniečiai, besimokantys lietuvių kalbos, rinko gražiausią lietuvišką žodį. Tarp nugalėtojų – žodžiai širdis, jūra ir vasara. VDU dėstytoja prof. Regina Rinkauskienė per pirmąją paskaitą su savo studentais kalbėjo apie Lietuvą, su kuo ji jiems asocijuojasi. „Sudarėme tokių žodžių ir jų junginių žodynėlį: lietus, žiema (sniegas), Vilnius, sužadėtinės giminės, nuostabi gamta, gira, krienai, silkė, agurkai… Toks buvo mūsų šalies paveikslas”, – teigia prof. Regina Rinkauskienė.
Sėkmingai startavę Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai nuotoliniu būdu bus pratęsti sausio mėnesį. Jau dabar studentai registruojasi į Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursus. „Gauname paraiškų iš Australijos, Amerikos, Argentinos, Sakartvelo, Vokietijos ir kitų šalių. Sausio mėnesį vykstantys kursai bus dar įdomesni, efektyvesni ir interaktyvesni. Pavyzdžiui, studentai virtualiai lankysis Nacionaliniame operos ir baleto teatre, klausys paskaitos apie Lietuvos operos istoriją. Džiaugiuosi, jog ne tik partneriai, bet ir VDU Kauno ir Vilniaus dėstytojai, administracijos darbuotojai, mentoriai susivienijo bendram tikslui – lietuvybės skleidimui pasaulyje”, – sako Vilma Leonavičienė.
