Žiemai peržengus į antrąją pusę, daugelis žmonių ima jausti ne tik fizinį, bet ir emocinį išsekimą. Trumpesnės dienos, šviesos trūkumas, nuolatinis skubėjimas ir užsitęsęs stresas gali išbalansuoti nervų sistemą.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Evelina Mockė sako, kad nusilpusią nervų sistemą gali išduoti visiškai netikėti simptomai – nuo nuolatinio nuovargio iki padidėjusio prakaitavimo. Ji dalijasi, kokius signalus žmonės linkę ignoruoti, ir pataria, kaip pasirūpinti savo nervų sistema.
Kokius simptomus žmonės ignoruoja dažniausiai?
„Vaistinėse dažnai sulaukiame žmonių, kurie skundžiasi padidėjusiu stresu, miego sutrikimais, nuolatiniu nuovargiu, dirglumu, galvos skausmais ir suprastėjusia koncentracija. Taip pat neretai jie įvardija ir rečiau atpažįstamus nusilpusios nervų sistemos simptomus, tokius kaip jaučiamas širdies plakimas, spaudimas krūtinėje, „gumulas gerklėje“, padidėjęs prakaitavimas ar nuolatinė vidinė įtampa. Vienas dažniausių nusiskundimų – sunku užmigti vakare, o rytais jaučiamas išsekimas net ir miegant pakankamą valandų skaičių“, – pasakoja vaistininkė E. Mockė.
Pasak vaistininkės, šie simptomai nėra atsitiktiniai – jie rodo ilgą laiką aktyvią simpatinę nervų sistemą, kai organizmas nuolat išlieka „pavojaus“ režime.
„Tokia būsena tiesiogiai veikia ir hormonų pusiausvyrą – skatinama nuolatinė kortizolio, pagrindinio streso hormono, gamyba. Dėl to sutrinka paros ritmas ir ilgainiui vakare organizmui tampa sunku atsipalaiduoti, o ryte – aktyvuotis. Tai lemia suprastėjusią miego kokybę, sumažėjusią energiją dienos metu ir stiprėjantį bendrą išsekimą“, – paaiškina vaistininkė E. Mockė.
Ji priduria, kad kartais pasitaiko ir mažiau akivaizdžių ženklų, išduodančių nusilpusią nervų sistemą: „Tai gali būti akių vokų ar rankų drebėjimas, padažnėjęs mirksėjimas, įtempta laikysena, sukąsti dantys, paviršinis kvėpavimas, neramūs rankų judesiai. Taip pat gali varginti šalti ar prakaituojantys delnai, burnos sausumas, užkimęs balsas, dažnas atsikrenkštimas.“
Kaip stiprinti nervų sistemą?
Pajutus nusilpusios nervų sistemos simptomus, vaistininkė pirmiausia rekomenduoja kreiptis į gydytoją ir atlikti kraujo tyrimus, kad būtų galima nustatyti tikrąsias simptomų priežastis ir įvertinti, kokių vitaminų organizmui trūksta.
„Dažnai sulaukiame žmonių, kurie į vaistinę ateina jau po atliktų kraujo tyrimų. Šiems žmonėms neretai trūksta B grupės vitaminų, vitamino D, geležies ar magnio. Visi šie vitaminai ir mineralai yra itin svarbūs nervų sistemai, o jų balanso atkūrimas ilgainiui gali teigiamai paveikti psichologinę savijautą, energijos lygį ir miego kokybę“, – apibendrina vaistininkė E. Mockė.
Vaistininkė priduria, kad omega-3 riebalų rūgštys taip pat svarbios smegenų veiklai, neuronų signalų perdavimui ir nuotaikos stabilumui, todėl jas taip per vertėtų reguliariai vartoti.
„Pastaraisiais metais žmonės vis aktyviau domisi ir kitomis nervų sistemai naudingomis medžiagomis. Pavyzdžiui, L-teaninu, GABA, melatoninu, triptofanu, glicinu bei adaptogenais, tokiais kaip ašvaganda ar rodiolė. Šios medžiagos gali padėti reguliuoti nervų sistemos veiklą, mažinti įtampą ir palaikyti miego bei emocinę pusiausvyrą. Visgi dėl individualaus maisto papildų vartojimo rekomenduojama pirmiausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – pasakoja E. Mockė.
Vaistininkė pabrėžia, kad maisto papildai neturėtų tapti vienintele pagalba nervų sistemai. Ilgalaikiam nervų sistemos balansui itin svarbūs kasdieniai įpročiai – reguliarus ir kokybiškas miegas, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, kvėpavimo praktikos, sąmoningas poilsis ir gebėjimas laiku sulėtinti tempą.
