Padidėjęs cholesterolis ilgą laiką buvo laikomas vyresnio amžiaus žmonių problema, tačiau pastaruoju metu ši diagnozė nustatoma ir kur kas jaunesniems.
Pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės Elvyros Ramaškienės, dažniausios padidėjusio cholesterolio priežastys – nesubalansuota mityba, fizinio aktyvumo stoka, stresas bei genetika lemia. Nors padidėjusio cholesterolio sumažinimas gali užtrukti, vaistininkė patikina, kad tai tikrai įmanoma.
Cholesterolis – ne tik mūsų priešas
„Cholesterolis – natūralus lipidas, būtinas mūsų organizmui. Jis sudaro ląstelių membranas ir užtikrina jų stabilumą, taip pat dalyvauja hormonų, vitamino D bei tulžies rūgščių, reikalingų riebalų virškinimui, gamyboje. Tad organizmui cholesterolis reikalingas, tačiau svarbu, kad jo kiekis išliktų tinkamame lygyje“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Pasak vaistininkės, pagrindinį vaidmenį čia atlieka dvi cholesterolio formos: „blogasis“ (MTL) ir „gerasis“ (DTL)
„Kai „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje per didelis, jis kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir ilgainiui formuoja aterosklerozines plokšteles – tai riebalinės sankaupos, kurios siaurina kraujagysles ir mažina jų elastingumą. Tuo tarpu „gerasis“ cholesterolis padeda pašalinti perteklinius riebalus, pernešdamas juos iš kraujagyslių į kepenis, kur jie yra suskaidomi. Kitaip tariant, vienas tipas kenkia, o kitas – apsaugo“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Kodėl aukštas cholesterolis kamuoja ir jaunus?
„Šiuolaikinis gyvenimo būdas – vienas iš pagrindinių kaltininkų, kodėl aukštas cholesterolis diagnozuojamas vis jaunesniems. Greitas maistas, rafinuoti produktai, gausūs sočiųjų riebalų ir cukraus kiekiai tapo daugelio kasdienybe. Prie to prisideda sėdimas darbas, fizinio aktyvumo stoka, miego trūkumas ir lėtinis stresas“, – sako vaistininkė E. Ramaškienė.
Ji pabrėžia, kad svarbi ir genetika – paveldima šeiminė hipercholesterolemija gali lemti aukštą cholesterolio kiekį net ir tiems, kurie gyvena gana sveikai.
Kokias rizikas sukelia padidėjęs cholesterolis?
„Didžiausia problema ta, kad padidėjęs cholesterolis dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Todėl tie, kurie neatlieka profilaktinių kraujo tyrimų, gali ilgą laiką nežinoti, kad jų organizme vyksta pokyčiai. Ilgainiui per didelis cholesterolio kiekis pažeidžia kraujagysles, mažina jų pralaidumą ir didina kraujo krešulių susidarymo riziką“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Pasak jos, didžiausia grėsmė – širdies ir kraujagyslių ligos: miokardo infarktas, insultas, periferinių kraujagyslių pažeidimai.
Kokio maisto vengti, kai cholesterolis per aukštas?
„Didžiausi priešai – sotieji riebalai ir transriebalai. Jų gausu riebiuose mėsos gaminiuose, greitame maiste, pusfabrikačiuose, konditerijos gaminiuose. Taip pat rekomenduojama riboti saldumynus, baltus miltus ir pramoniniu būdu perdirbtą maistą. Net ir pieno produktus geriau rinktis liesesnius“, – vardija vaistininkė E. Ramaškienė.
Vaistininkė primena, kad nesaikingai vartojama kava, alkoholis ir rūkymas taip pat neigiamai veikia lipidų apykaitą, todėl šių įpročių derėtų atsisakyti arba bent griežtai riboti.
O tai ką tuomet valgyti?
Pasak vaistininkės, sveika mityba yra pirmas ir svarbiausias žingsnis, siekiant palaikyti tinkamą cholesterolio kiekį.
„Kasdien verta valgyti daugiau skaidulų turinčių produktų – daržovių, vaisių, avokadų, ankštinių kultūrų, pilno grūdo gaminių. Ypač naudinga avižos, kurios gali padėti sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį. Taip pat rekomenduojama dažniau rinktis žuvį, ypač riebią – lašišą, skumbrę, sardines, nes jose gausu omega-3 riebalų rūgščių, saugančių kraujagysles. Alyvuogių aliejus, riešutai ir sėklos turėtų būti pagrindinis sveikųjų riebalų šaltinis, pakeičiantis įprastus augalinius aliejus“, – sako vaistininkė E. Ramaškienė.
Anot jos, tokia mityba ne tik padeda reguliuoti cholesterolį, bet ir mažina bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
