Po šiandien priimto Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos vadovaujamo komiteto sprendimo dėl aukštojo mokslo reformos tapo visiškai neaišku, kaip bus jungiamos Lietuvos aukštosios mokyklos. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo vadovaujamas komitetas įnešė dar daugiau sumaišties, neprisiimdamas deramos Seimui politinės lyderystės ir nenustatydamas, kaip bus jungiamos aukštosios mokyklos, o Vyriausybę įpareigodamas sujungimo planą parengti iki šių metų gruodžio.
„Jei Vyriausybės suformuluotame plane bent jau buvo aišku, kaip ruošiamasi jungti aukštąsias mokyklas, tai Seimo Valdančiosios daugumos pateiktame plane jokių gairių, kaip įgyvendinti aukštojo mokslo pertvarką, nelieka. Šiandien E. Jovaišos vadovaujamas Švietimo ir mokslo komitetas iš šitos reformos paliko tik tuščią kevalą. Neliko jokių nuorodų, kaip universitetų jungimas turi vykti, koks yra siekiamas aukštųjų mokyklų tinklas. Liko tik neapibrėžtos nuorodos ir pageidavimas, kad aukštųjų mokyklų jungimas vyktų didesnės mokslo ir studijų kokybės linkme. Silpnieji, reformai besipriešinantys universitetai švenčia pergalę – jie galės elgtis kaip tinkami, iš esmės nieko nekeisti, perkabinti iškabas – ir dar gauti iš Vyriausybės pinigų už „optimizavimą“, – sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas dr. Mantas Adomėnas.
Seimo narys konstatuoja, kad aukštojo mokslo pertvarka, universitetų jungimas buvo ryškiausia Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio Vyriausybės reforma,kurios įgyvendinti valdantiesiems taip ir nepavyks.
„Matant, kaip Vyriausybė kapituliavo prieš akademinių lobistų spaudimą ir ištrynė bet kokias konkrečias nuorodas į reformos tikslus ir eigą, akivaizdu, kad Premjeras tiesiog nusprendė nedalyvauti šiame mūšyje ir palikti aukštojo mokslo procesą savieigai. Paprastai kalbant, pasitraukti iš mūšio lauko. Kare toks manevras vadinamas „dezertyravimu“. Deja, ministrės Jurgitos Petrauskienes patikinimai, kad dabar jau jau tuoj prasidės pokyčiai, visiškai neįtikina – nes politinės valios ginti savo pačios suformuluotą poziciją ji neparodė. Jai pritariamai linkčiojant, iš Vyriausybės nutarimo teliko neapibrėžtų pageidavimų koncertas. Siekiant išvengti politinės atsakomybės, tai sprendimo nukėlimas į ateitį“, – konstatuoja M. Adomėnas.
Primename, kad TS-LKD siūlė aukštojo mokslo pertvarką vykdyti dviem etapais. Pirma, iki 2019 m., išgryninant vieno universiteto lyderystę, o antruoju etapu, iki 2024 m., sujungiant universitetus į trijų nacionalinių universitetų tinklą su jiems pavaldžiomis akademijomis. Siūloma sukurti du nacionalinius universitetus: Vilniaus universitetą (VU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą Vilniuje, bei papildomą jungtinį nacionalinį universitetą Kaune, kuris būtų kuriamas stipriausio Kauno universiteto – Kauno Technologijos universiteto – pagrindu, tačiau išsaugant istorinį Vytauto Didžiojo Universiteto pavadinimą ir „laisvųjų menų“ (artes liberales) kompetencijų centrą.
LR Seimo TS-LKD frakcijos informacija
