Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtiems Pagalbinio apvaisinimo įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektams, kuriais siekiama gerinti demografinę situaciją, sudaryti palankesnes sąlygas ir išplėsti galimybes vaisingumo problemų turintiems gyventojams susilaukti vaikų. Siūloma, kad pagalbinio apvaisinimo paslauga galėtų pasinaudoti su vaisingumo problemomis susiduriantys sutuoktiniai, partneriai arba vienišos moterys.
„Šiais įstatymų pakeitimais siekiame, kad pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos Lietuvoje būtų prieinamos, moksliškai pagrįstos ir atlieptų realius žmonių poreikius. Norime sudaryti sąlygas daugiau gyventojų susilaukti vaikų, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties, kartu užtikrinant aukštus medicinos kokybės ir saugumo standartus. Tai svarbus žingsnis prisidedant prie gimstamumo didinimo šalyje“, – sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą, įstatymų projektais siūloma, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos būtų teikiamos vadovaujantis tik medicininėmis indikacijomis, neatsižvelgiat į pacientų šeiminę padėtį. Todėl įstatymų projektuose numatyta teisė pagalbinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoti santuokos nesudariusiems ar partnerystės neįregistravusiems asmenims ir vienišoms moterims.
Taip pat plečiamos vaisingumo išsaugojimo paslaugų medicininės indikacijos, kad šiomis paslaugomis galėtų pasinaudoti žmonės, kuriems prognozuojamas vaisingumo netekimas, pavyzdžiui, dėl onkologinės ligos. Vaisingumo išsaugojimo paslaugos (lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių paėmimas, konservavimas) būtų finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, o saugojimas – nuo 2029 m. valstybės biudžeto lėšomis.
Taip pat siūloma, kad jei pora ar moteris pasinaudoja donuotais embrionais, tačiau dalis jų lieka nepanaudoti, dvejus metus jų saugojimas būtų apmokamas valstybės biudžeto lėšomis – užtikrinant lygiateisiškumą su poromis, kurios embrionus sukūrė pačios.
Įstatymų projektuose numatyta užtikrinti aukštus embrionų kokybės standartus. Embrionai, kurių neįmanoma perkelti į moters organizmą dėl genetinės patologijos, nesuderinamos su gyvybe ar lemiančios didelę negalią, galėtų būti laidojami, kremuojami arba sunaikinami nelaukiant dvejų metų termino. Tai leistų asmenims greičiau kurti naujus embrionus ir tęsti gydymą.
Pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos padeda spręsti gimstamumo problemą. Per septynerius metus, 2018-2024 m., Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2 800 vaikų, t. y. apie 400 vaikų kasmet.
Žmogaus embrionų donorystė Lietuvoje įteisinta nuo 2018 m. Šiemet tikimasi pirmųjų vaikų, gimusių iš dovanotų embrionų – tai reikšmingas žingsnis stiprinant donorystės sistemą ir plečiant galimybes nevaisingoms poroms.
