Lietuvos didmiesčiuose orą teršia ne tik transportas ar pramoninė veikla, bet ir gyvenamųjų namų šildymo sistemos. Tai įrodo ir šiųmetiniai aplinkos monitoringo rezultatai – prasidėjus šildymo sezonui ypač padidėjęs, palyginti su šiltuoju metų laiku, oro užterštumas smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis. Aplinkos apsaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad pavojus kyla ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai.
„Kuo kietosios dalelės smulkesnės – tuo jos pavojingesnės, nes yra itin lakios ir taip greitai nenusėda ant žemės, palyginimui, jų skersmuo yra iki 10 mikronų, o žmogaus plauko – apie 60 mikronų. Tad jos sukelia pavojų žmonių sveikatai, nes gali patekti ir kauptis plaučiuose, kraujotakos sistemoje bei sukelti kvėpavimo sistemos ir širdies, kraujagyslių ligas“, – aiškina Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros prof. dr. Saulius Vasarevičius.
Oro teršalai ypač kenkia vaikų, besilaukiančių moterų ir senyvo amžiaus žmonių sveikatai. Remiantis Lietuvos ir kitų šalių moksliniais darbais, nustatyta aiški oro teršalų – kietųjų dalelių, azoto oksidų koncentracijos ir vaikų sergamumo astma priklausomybė.
Pasak specialisto, padidėjusi oro tarša šaltuoju laikotarpiu, kai išauga šiluminės energijos poreikis, yra įprastas reiškinys. Šiam taršos padidėjimui, anot jo, bene didžiausią poveikį turi individualių namų šildymo sistemos.
„Pagrindiniai taršos kietosiomis dalelėmis šaltiniai yra kietojo kuro, pavyzdžiui, anglies ar medienos deginimas. Šiandien rinkoje pasitaiko ir nesąžiningų pardavėjų, bandančių parduoti medienos pjuvenas iš lakuotų ar dažytų medienos atliekų. Tai plika akimi pamatyti ir atskirti ypač sunku, tačiau deginant pjuvenas į aplinką išsiskiria pavojingos medžiagos. Tad reiktų pirkti tik tokį kurą, kuris yra sertifikuotas. Žinoma, žmonės norėdami sutaupyti, namus šildo ir atliekomis, bet tikriausiai nesusimąsto, kaip kenkia sau ir aplinkiniams“, – atkreipia dėmesį prof. dr. S. Vasarevičius.
Anot Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotojo Vytauto Krušinsko, prie oro taršos pokyčių nemažai gali prisidėti nepalankios meteorologinės sąlygos.
„Užterštumo pokyčius matuojame ištisus metus be pertraukų, o kaip kinta duomenys galima tiesiogiai stebėti internetu. Ar neviršijamos metinės normos paprastai vertinama pasibaigus metams, kai jau turimi visų metų duomenys. Tačiau šiais metais viena iš kietųjų dalelių koncentracijos vertinimui nustatytų metinių normų kai kuriuose miestuose jau pasiekta ir viršyta. Vidutinė paros ribinė vertė – 50 mikrogramų kubiniame metre, kuri negali būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus. Vilniuje užfiksuotos 35 dienos, Klaipėdoje – 52. Prasidėjus šildymo sezonui ir vyraujant sausiems orams, tikimybė, kad viršijimo atvejų padaugės yra dar didesnė“, – sako V. Krušinskas.
Pasak V. Krušinsko, reiktų imtis priemonių ne tik tada, kai užfiksuojamas oro taršos padidėjimas, bet ir pasirūpinti, kaip tam užkirsti kelią. Šią problemą, pasako jo, gyventojams būtų geriausia spręsti prisijungiant prie centralizuoto šilumos tiekimo. Jis sako, kad tokiu būdu būtų sumažintas taršos šaltinių – kaminų, per kuriuos į aplinkos orą patenka deginant kurą susidarantys teršalai, kiekis.
„Savivaldybės kaip prevencines priemones naudoja šlavimo mašinas su aukštu kietųjų dalelių sulaikymo efektyvumu, o dulkėtumui mažinti, laisto neasfaltuotus kelius, plauna miestų gatves. Esant ypač nepalankioms teršalų išsisklaidymui meteorologinėms sąlygoms arba kai viršijama teršalų koncentracijai nustatyta ribinė vertė, savivaldybės gali laikinai apriboti transporto priemonių eismą arba uždrausti jį tam tikrose teritorijose. Visos savivaldybės apšiltina savo miesto gyvenamuosius namus, kad šildymo sezono metu būtų mažiau naudojama kuro ir tokiu būdu sumažėtų šildymo sistemų išmetama tarša“, – apie taikomas oro užterštumo mažinimo priemones pasakoja Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė.
Taip pat už atliekų deginimą taikomos nuobaudos nuo 30 iki 1200 eurų.
Aplinkos ministerija informuoja, kad numatoma finansinėmis priemonėmis skatinti gyventojus, kurių namai neprijungti prie aplinkosauginiu požiūriu patrauklesnės centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, keisti senus ir taršius kietojo kuro katilus, ypač urbanizuotose šalies vietose, rinktis alternatyvius šildymo įrenginius, pavyzdžiui, šilumos siurblius ar saulės jėgaines. Šiam tikslui planuojama skirti 15 mln. eurų.
Rengiant Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektą buvo kilę diskusijų dėl galimybės po gero dešimtmečio riboti kietojo kuro naudojimą namams šildyti, jeigu ligi to laiko finansinėmis ir kitomis gyventojų skatinimo priemonėmis nepavyktų reikiamai sumažinti oro taršos ar užtikrinti reikalavimus atitinkančią žmonių sveikatai nepavojingą oro kokybę. Tokiai, nors ir gana tolimoje ateityje numatytai, galimybei nebuvo pritarta, nors kai kurių šalių patirtis yra kitokia.
Pavyzdžiui Krokuvoje, kuri yra viename iš labiausiai užterštų Lenkijoje Malopolskos regione, nuo 2019 m. rugsėjo bus visiškai uždrausta kūrenti kietuoju kuru, o nuo 2023 m. jį deginti visame Krokuvos regione bus galima tik aukščiausius ekologinius standartus atitinkančiuose katiluose.
Apie tai, kad vienas svarbiausių oro taršos šaltinių miestuose yra kietojo kuro – anglies, malkų, biokuro, durpių, briketų ir kitų medžiagų naudojimas namams šildyti, kalbama ir socialinės akcijos „Misija: nulis” renginiuose, kurių tikslas yra paskatinti kiekvieną iš mūsų keisti kasdieninį vartojimą į draugiškesnį aplinkai.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šildant individualius gyvenamuosius namus kietuoju kuru, kuris deginamas pasenusiuose, techniškai netvarkinguose įrenginiuose, laiku ir tinkamai neišvalius kaminų ir pakurų, į aplinkos orą patenka dar daugiau teršalų, kurie kelia pavojų visų tos vietovės gyventojų sveikatai. Aplinkos apsaugos, energetikos ir kitų sričių specialistai dalinasi ir kitų šalių patirtimi, naudingais patarimais, kaip prisidėti prie švaresnės aplinkos, vyksta diskusijos.
Socialinę akciją „Misija: nulis“ inicijuoja Aplinkos ministerija finansuojant ES paramos lėšomis.
