Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus bendruomenė atsisveikino su buvusiu Vilkaviškio krašto muziejaus direktoriumi, istoriku, muziejininku, keleto knygų apie Vilkaviškio ir visos Suvalkijos istoriją autoriumi Antanu Žilinsku.
„A. Žilinskas – istorikas, kuriam gyventi istorijos alsavimu kiekviename žingsnyje tarsi prisakė likimas… Jam kalba viskas: ir senamiesčio gatvės, raudančios dėl nesibaigiančių liūčių, ir senos apleistos kapinės, nesulaukiančios lankytojų, ir pliki laukai, aimanuojantys dėl žmogaus nepagarbos jų gerbtinam amžiui, ir… – vardinti galima dar labai daug. Tiesa, tame kalbėjime – ne vien dabarties akimirkos spindesys, čia – ir praėjusių laikų atspindžiai, kuriuos jis ne tik girdi, bet ir kruopščiai užrašo. Jei nepakanka savų įžvalgų ar išlikusių dokumentų liudijimų, jis nesidrovėdamas seka pėdsakais: apklausinėja visus, kiek įmanoma, galinčius prisidėti prie tos istorijos išsaugojimo“, – tokį taiklų apibūdinimą atsidavusiam istorikui parinko vienos iš paskutinių jo knygos redaktorė Laima Grigaitytė.
Rugsėjo 30 dieną į Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centrą-muziejų atvykę Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas, administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė Antanui Žilinskui už Vilkaviškio krašto istorijos tyrinėjimą, informacijos sklaidą Lietuvos ir užsienio spaudoje, radijo ir televizijos laidose, ilgametę kūrybinę ir edukacinę veiklą, puoselėjant visuomeniškumą, pilietiškumą ir etninę kultūrą bei istorines ir dvasines vertybes, įteikė Vilkaviškio rajono savivaldybės mero Algirdo Neiberkos Padėkos raštą.
„Antaną Žilinską prisimenu dar nuo darbo Turizmo informacijos centre, kaip pavyzdį, į kurį galėjai visuomet kreiptis patarimo, jis buvo puikus mokytojas ir kolega, charizmatiška asmenybė, apie kurią žinojo ne tik Vilkaviškis, bet ir visa Lietuva. Linkiu, kad šiame, naujame gyvenimo etape įgyvendintumėte darbus ir idėjas, kuriems pritrukdavo laiko, o mes į jus ir toliau galėtume kreiptis patarimo“, – linkėjo D. Riklienė.
Nuo 2002 iki 2014 m. Antanas Žilinskas dirbo Vilkaviškio krašto muziejaus direktoriumi, iki 2020 m. rugsėjo 30 dienos – istoriku, muziejininku ir gidu. Per šį laikotarpį A. Žilinskas ne tik daug tyrinėjo, bet ir nenuilstamai rašė. Publikavo daug įvairiausių straipsnių, ypač istorine tematika, parengė ir išleido brošiūrą „Gražiškių istorija“, lietuvių ir anglų kalbomis išleido net tarptautinio atgarsio susilaukusią knygą „Dingusios tautos pėdsakais“, nepaprasto pasisekimo sulaukusi, vos šį pavasarį išleista „100 Vilkaviškio krašto istorijų“ jau prašosi pakartotinio leidimo.
Per dvidešimt muziejui atiduotų metų Antanas Žilinskas tapo tarsi Vilkaviškio krašto istorijos tyrinėtojų simboliu, nepamainomu gidu, kurio galvoje sukasi šimtai įdomiausių istorijų. Jo vardas žinomas visoje Lietuvoje. Dažnai į muziejų paskambinę kitų muziejų bendradarbiai, istorijos tyrinėtojai ar paprasti žmonės pirmiausiai teiraujasi Antano. Jis muziejuje buvo tarsi nenuginčijamas ekspertas, autoritetas ir pagrindinis konsultantas. Daugelis A. Žilinską žino ir vertina ir kaip nenuilstantį žydų istorijos tyrinėtoją, daug metų atidavusį šios tautos pėdsakų Vilkaviškyje paieškai ir jos atminimo įamžinimui, po pasaulį pasklidusių litvakų telkimui. Jo dėka atgimė daug su mūsų kraštu susijusių garbingų istorijų, iš užmaršties prikelta daug ryškių asmenybių ir įvykių, sukurtos ir atgaivintos dvarų istorijos, Nepriklausomybės kovos ir kiti svarbūs krašto istorijos liudijimai. Tai veikla, kurios mastus gali suvokti tik ilgametis muziejininkas, o jos reikšmę jaus ir darbo vaisiais naudosis dar ir mūsų provaikaičiai. Jo publicistikos dėka Vilkaviškio kraštas Lietuvos istorijoje įrašytas kaip stiprus, prie valstybės pamatų prisidėjęs, daugybę talentingų žmonių išugdęs tautos atgimimo lopšys.
„Gyvenimo išmintis – tai rūpestingai puoselėti gabumus, nešykštėti užuojautos, reikšti nuoširdų dėkingumą aplinkiniams, nepražiopsoti progos ir sumaniai pasinaudoti aplinkybėmis. Manau, jūs puikiai visu tuo pasinaudojote“, – kolektyvo vardu, dėkodama už indėlį į muziejų dėkojo Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorė Jurgita Morozaitė.
„Džiaugiuosi palikęs įspaudą“, – atsisveikindamas su kolegomis kalbėjo Antanas Žilinskas, prisiminęs, kaip jo vadovaujamu laikotarpiu dvaro oficina iš nuniokotų patalpų rėmėjų dėka tapo gražiais muziejaus rūmais, o šiandieninė Vilkaviškio istorija jau neįsivaizduojama be jo atradimų bei sukurtų legendų.
Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus informacija
K. Inkratos nuotraukos
