Teisingumo ministerija pažymi, kad plintant labai pavojingam užkratui COVID-19, Lietuvoje daugėja atvejų, kai sergantys asmenys elgiasi itin neatsakingai, didindami ligos riziką ir griaudami karantino užkardas. Pastarųjų dienų įvykis Vilniuje, kai koronavirusu sergantis asmuo pabėgo iš ligoninės ir namo per visą miestą važiavo visuomeniniu transportu, uždavė daug papildomo darbo medikams ir policijai, sukėlė realų užsikrėtimo pavojų visiems kartu važiavusiems žmonėms.
Deja, įvesto karantino metu panašūs nusikalstamo neatsakingumo atvejai – ne vienetiniai, o gana paplitęs neigiamas reiškinys. Todėl būtina taikyti griežtesnes teisinio atgrasymo priemones, kad ir toliau galėtume veiksmingai kontroliuoti pandeminę situaciją, kokios nėra buvę nei Lietuvoje, nei pasaulyje.
Šiuo metu numatytos bausmės neturi tinkamo atgrasomojo poveikio palyginti su tuo, kokia didelė žala gali būti padaryta visuomenės sveikatai. Minėtu atveju, asmeniui, sukėlusiam pavojų užkrėsti COVID-19 kitą žmogų, galima taikyti baudą, viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą, dėl kurių netgi neatsiranda teistumas. Jeigu dėl jo kaltės kiltų užkrato židinys, ir liga dar labiau išplistų visuomenėje, tik tada jam grėstų laisvės atėmimas iki trejų metų. Bet baudžiamoji atsakomybė iš viso gali būti netaikoma, jeigu nepavyktų nustatyti, kad dėl jo nerūpestingo elgesio buvo paskleistas užkratas. Tokiam asmeniui galima būtų skirti tik administracinę nuobaudą.
Dabar žinome, kaip sparčiai žengia ši ypatingai pavojinga infekcija. Kartu su kitomis šalimis esame atsakingi už pergalę, nuo kurios priklauso mūsų ir globalios visuomenės ateitis. Todėl šiandien nedelsdami privalome imtis griežtesnių atgrasymo priemonių, padėsiančių sustabdyti COVID-19.
Teisingumo ministerija yra parengusi Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siūloma numatyti laisvės atėmimą iki vienerių metų tiems, kurie žinojo, kad serga ir buvo apie tai įspėti, bet nesilaikė saugumo taisyklių bei sukėlė pavojų kitiems užsikrėsti koronaviru. Šiomis pataisomis už tokius pažeidimus būtų padidinti ir galimų baudų dydžiai. Taip pat siūlome sugriežtinti laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų, jei asmenys išplatino COVID-19 ligą didesniu mastu.
Nesame bausmių griežtinimo šalininkai. Tačiau pandemijos tikrai nepadės užgniaužti argumentai, kad svarbiau yra bausmės neišvengiamumas, o ne jos griežtumas. Tai neturės jokio efekto, jeigu bausmė bus pernelyg švelni ir neatgrasanti.
Šioje ypatingoje situacijoje Lietuva, kaip kitos šalys, jau įsitikino, kad tik greiti ir ryžtingi veiksmai padeda stumti į kampą ir įveikti žmonių sveikatai, gyvybei itin grėsmingą virusą.
Teisingumo ministerijos informacija
