Lietuvoje 84 proc. moksleivių mokyklose naudojasi internetu mokymo tikslais, o per pamokas dažniausiai ieško informacijos ir naudoja tekstų rengimo programą, rodo naujausias Europos Komisijos iniciatyva atliktas skaitmeninių technologijų naudojimo švietimo sistemoje tyrimas. Tačiau į pabaigą einant mokslo metams, kuriuos šiemet pakoregavo nuotolinis mokymasis, vis daugiau mokytojų užsimena apie tai, kad ne visi moksleiviai gali pasigirti visapusiškais skaitmeniniais įgūdžiais.
Pasak Kėdainių Atžalyno gimnazijos informatikos mokytojos Violetos Stanevičienės, nuotolinis mokymasis parodė, kuriose srityse moksleiviai yra skaitmeniniai virtuozai, o kuriose jų žinios yra silpnos. „Moksleiviai turi tikrai puikius informacijos ieškojimo ir bendravimo virtualiame pasaulyje įgūdžius, jie be vargo internete randa ir parsisiunčia programėles, aplikacijas. Tačiau kalbat apie tokias programas, kaip „Word“, „Excel“ ar „PowerPoint“, čia jaunoji karta susiduria su žinių ir įgūdžių trūkumu“, – sako mokytoja.
Europos Komisijos tyrimas parodė, kad moksleiviams taip pat trūksta programavimo ir sudėtingesnių skaitmeninių įgūdžių. 63 proc. Lietuvos moksleivių atsakė niekada ar beveik niekada nedalyvavę kodavimo ar programavimo veiklose mokykloje. Tiesa, Europos šalių vidurkis buvo didesnis ir siekė 76 proc.
„Informatikos pradmenų vaikai pradeda mokytis jau pradinėse klasėse, kol kas tai bandomasis projektas. Progimnazijose skaitmeninės technologijos integruojamos mokant visų dalykų. Informatika, kaip atskiras dalykas, taip pat išlieka ir šiose pamokose didžiausias dėmesys skiriamas praktiniam informacinių technologijų taikymui. Šiuo metu atnaujinant ugdymo turinį – bendrąsias ugdymo programas, siekiama daugiau orientuotis į skaitmeninio mąstymo ugdymą mokant programavimo, algoritmavimo pagrindų“, – sako Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Irena Raudienė.
Sunkumų sukelia pristatymų rengimas
V. Stanevičienė sako ir pati pastebėjusi, ir iš kolegų girdėjusi nusiskundimų, kad moksleiviams sunkiai sekasi rengti kokybiškus pristatymus. „Informacijos paieška sunkumų nekelia, jaunoji karta išgooglins bet ką. Bet tos informacijos susisteminti, analizuoti ir tvarkingai pateikti skaidrėse daugelis nelabai moka. Būna atvejų, kad nukopijuoja „paklodę“ teksto ir įkelia į skaidres net neparedagavę“, – dalijasi pavyzdžiais mokytoja.
Jai antrina ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius, Elektrėnų Ąžuolyno progimnazijoje dėstantis istoriją. Jis teigia, kad pasitaiko ir kuriozinių situacijų. „Pavyzdžiui, mokiniams užduodami namų darbai, kuriuos jie atlieka į sąsiuvinius, fotografuoja ir atsiunčia. Paprašius naudotis „Word“ programa, tą padaro, bet fotografuoja ekraną ir atsiunčia nuotrauką. Paaiškinimas būna, kad nemoka tekstinio dokumento išsaugoti ar prisegti prie laiško“, – pasakoja mokytojas.
Jo teigimu, moksleiviai galėtų geriau išmanyti ir interneto etiketą (angl. netiquette). „Laiškai dažnai siunčiami be antraštės, iš neaiškių el. pašto adresų, be jokio kreipinio ir turinio. O juk internetinė erdvė yra kaip gyvenimas ir jei sveikiniesi su mokytoju koridoriuje, tai reikia daryti ir rašant el. laišką“, – sako A. Jurgelevičius.
Paradoksas: skaitmeninė karta negali pasigirti visapusiškais skaitmeniniais įgūdžiais
V. Stanevičienė įsitikinusi, kad nemažą įtaką skaitmeninio raštingumo spragoms daro tai, kad ne visi moksleiviai namuose naudojasi stacionariais ar nešiojamais kompiuteriais. Mokyklose kompiuterių užtenka, tačiau namuose nemažai moksleivių pamokas atlieka naudodamiesi planšetiniais kompiuteriais arba mobiliaisiais telefonais. Europos Komisijos tyrimo rezultatai rodo, kad mobiliuosius telefonus turi beveik 99 proc. Lietuvos aštuntokų ir tai yra pirmoji vieta Europoje.
„Skaitymui, nuotolinėms pamokoms, elektroninėms pratyboms šie įrenginiai tinka, bet pamėginkite išmaniajame telefone išmokti sukurti, pavyzdžiui, lentelę programoje „Excel“. Moksleiviams gali neužtekti kantrybės to išmokti“, – dėsto mokytoja.
Banali, bet veiksminga priemonė – kartojimas
Pasak V. Stanevičienės, nors mokyklose moksleiviai supažindinami su programomis informatikos pamokose, bet gautas žinias jie greitai pamiršta, nes jų nenaudoja kasdien. „Čia ne važiavimas dviračiu ar plaukimas, kai kartą išmokęs tai daryti nepamiršti visą gyvenimą. Su kompiuterinėmis programomis reikia dirbti nuolat. Būna, kad devintokams duodu ankstesnių metų kartojimo užduotį, o jie žiūri į ją kaip į visiškai naują dalyką. Todėl kartais pamokų metu tenka aiškinti ir, pavyzdžiui, pristatymų rengimo pagrindus, kartu su mokiniais ieškome informacijos, ją analizuojame, sisteminame, dėliojame į skaidres“, – pasakoja ponia Violeta.
Ji sako nuolat ieškanti papildomos mokomosios informacijos internete, kuri galėtų praversti mokiniams gilinant skaitmeninio raštingumo žinias. Prasidėjus nuotoliniam mokymui specialistė ėmė naudoti projekto „Prisijungusi Lietuva“ parengtą savarankiškam mokymuisi skirtą medžiagą. Gimnazistams ji vedė pamokas apie pristatymų rengimą, saugų elgesį internete bei socialiniuose tinkluose, viešąsias elektronines paslaugas, kuriose moksleiviai turėjo atlikti šioje medžiagoje pateikiamas užduotis.
„Daugeliui moksleivių ši papildoma mokymosi priemonė pravertė atliekant atsiskaitomuosius testus. Pastebėjau, kad stropiau atlikinėję užduotis pamokose testą atliko geriau, nes informacija pateikiama koncentruotai, o pamokai rengtą pristatymą jie galėjo peržiūrėti prieš testą ir prisiminti bei atšviežinti žinias“, – tvirtina V. Stanevičienė.
„Prisijungusi Lietuva“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė-Garunkštienė teigia, kad nors projekto organizuojami nemokami skaitmeninio raštingumo mokymai bibliotekose bei nuotoliniu būdu daugiau populiarūs tarp vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių, tačiau naudodamiesi savarankiško mokymosi programomis adresu www.prisijungusi.lt gilinti žinias gali ir moksleiviai. Kaip parodė karantinas, projekto siūlomų programų, išteklių turinys yra puikia tinkamas ir mokytojams.
„Iš tiesų mūsų pateikiama informacija gali būti naudinga kiekvienam, nesvarbu kiek jums metų – 18-iolika ar 80-dešimt, siekiantiems sustiprinti savo skaitmeninius įgūdžius ir labiausiai tuos, kurie reikalingi kasdien. Todėl ir savarankiško mokymosi temos, vaizdo įrašai, praktinės užduotys yra konkrečios ir praktiškos: asmens duomenų apsauga ir saugus asmeninės informacijos dalijimasis internete, pristatymų rengimas, informacijos dėstymas skaidrėse, skaitmeninių nuotraukų tvarkymas, elektroninė registracija pas medikus, el. paslaugos ir kitos. Iš viso paruošta per 50 savarankiško mokymosi temų, tad pasirinkti yra iš ko“, – sako J. Vasilavičiūtė-Garunkštienė.
„Prisijungusi Lietuva“ mokymai nuo birželio 1 d. grįžta į bibliotekas. Taip pat toliau tęsiami nuotoliniai mokymai pažengusiems internetu, virtualiose klasėse, kuriose jau žinių įgijo daugiau kaip 3000 gyventojų. Visi, norintys mokytis savarankiškai ar projekto medžiagą panaudoti mokant kitus, tai padaryti gali visiškai nemokamai ir prisidėti prie bendro tikslo – stiprios skaitmeninės bendruomenės kūrimo Lietuvoje.
Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)
Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
