Lietuvos paralimpinis komitetas 2020 m. sportininkų stipendijoms skirs 38 tūkst. eurų – ketvirtadaliu daugiau nei šiais metais. Tai nusprendė Kaune posėdžiavęs paralimpinio komiteto Vykdomasis komitetas, patvirtinęs išmokas gausiančių atletų sąrašą, kuriame – 18 atletų pavardės. Posėdyje taip pat nuspręsta skirti 4,5 tūkst. eurų įsigyti naują lenktyninį vežimėlį Kęstučiui Skučui, kuriuo lengvaatletis kitą sezoną sieks prasibrauti į Tokijo paralimpines žaidynes. Vykdomasis komitetas įvertino rinktinių pasirodymą šių metų tarptautinėse varžybose ir patvirtino paralimpinės rinktinės ir paralimpinės rinktinės kandidatų sąrašus kitiems metams.
Posėdyje patvirtinti du stipendijos dydžiai – 300 eurų (200 sportininkui ir 100 treneriui) ir 150 eurų (100 sportininkui ir 50 treneriui). Paramos sulauks sportininkai, negaunatys valstybės stipendijų: Aušra Garunkšnytė, Ramūnas Verbavičius, Augustas Navickas, Ernestas Česonis, Raimeda Bučinskytė, Gabrielė Čepavičiūtė, Paulius Ašmontas, Modestas Grauslys, Juozas Eigminas, Oksana Dobrovolskaja, Normantas Prušinskas, Petras Krapikas, Eivydė Vainauskaitė, Simonas Strielkauskis, Eugenijus Vaičaitis, Augustas Vaitaitis, Silva Koveraitė, Karolis Verbliugevičius.
Sportininkų sąrašas peržiūrimas metų viduryje (2020 m. liepos 1 d.), pasibaigus paralimpinei atrankai, ir galimai koreguojamas pagal pasiektus rezultatus.
„Artėja paralimpiniai metai – svarbiausi ketverių metų cikle. Dalis sportininkų, pretenduojančių į žaidynes, negauna valstybės stipendijų, todėl stengiamės kompensuoti mūsų partnerio Lietuvos tautinio olimpinio komiteto skiriamomis lėšomis. Paralimpinės stipendijos gavėjų sąraše – nemažai perspektyvių sportininkų, iš kurių rezultatų laukiame ateityje, kitose žaidynėse. Bet jiems finansinis palaikymas ypatingai svarbus čia ir dabar. Be to, noriu pasidžiaugti, kad nuo šių metų ženkliai padidėjo valstybės stipendijos, kurių nauji dydžiai įtvirtinti pernai priimtame Kūno kultūros ir sporto įstatyme. Lietuvos paralimpinis komitetas aktyviai dalyvavo įstatymo priėmime, kurio vaisius galime skinti šiandien“, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.
Vykdomasis komitetas apsvarstė ir patenkino lengvaatlečio Kęstučio Skučo prašymą skirti 4,5 tūkst. eurų paramą naujam lenktyniniam vežimėliui įsigyti. K. Skučas šių metų pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionato 1500 metrų vežimėlių lenktynėse eilinį kartą pagerino asmeninį rekordą ir užėmė aukštą šeštą poziciją.
„Kęstutis jau kelerius metus iš eilės demonstruoja augančius rezultatus. Vis dėlto šioje rungtyje technika yra svarbus faktorius, kuris gali tapti ribojančiu. Šiandien situacija yra tokia, kad Kęstučio turimas vežimėlis yra ženkliai sunkesnis nei lyderių, nuo kurių mūsų sportininkas atsilieka apie pora sekundžių. Tikimės, kad naujas lengvesnis vežimėlis padės Kęstučiui panaikinti jį ir lyderius skiriantį atstumą, patekti į Tokijo paralimpines žaidynes ir garbingai atstovauti Lietuvai. Atskleisiu, kad Kęstutis norėtų tęsti sportinę karjerą ir po Tokijo, ketina dalyvauti pasaulio ir Europos čempionatuose, todėl į šiandienos sprendimą žiūrime kaip į daug vilčių teikiančią investiciją“, – pasakojo M. Bilius.
K. Skučas – vienas iš keturių lengvaatlečių, kuriems 2019 m. pasaulio neįgaliųjų čempionate pavyko pagerinti asmeninį rekordą. Dar keturiems Lietuvai atstovavusiems lengvaatlečiams to pasiekti nepavyko. Vykdomasis komitetas lengvosios atletikos rinktinės pasirodymą įvertino pakankamai gerai.
„Žinoma, pagrindinis tikslas buvo 1-4 vietos, kurios suteikia vietas paralimpinėse žaidynėse. Deja, jų užimti nepavyko. Kitas matavimo kriterijus – asmeniniai rezultatai. Keturi iš aštuonių pasaulio čempionate dalyvavusių sportininkų pagerino asmeninius rekordus: Danas Sodaitis, Andrius Skuja, Jonas Spudis, Kęstutis Skučas. Šalia asmeninių rekordų buvo Donatas Dundzys ir Ramūnas Verbavičius. Bet šalia yra šalia. Jeigu asmeninius rezultatus būtų pagerinę bent daugiau nei pusė komandos, įvertinimas būtų geresnis“, – Vykdomojo komiteto sprendimą komentavo M. Bilius.
„Rašydami pažymį, turime įvertinti viską – ir sportininko pasirengimą, ir jo pasirodymą varžybose. Nes sportinis rezultatas, pasiektas varžybose – viso ilgo proceso finišo tiesioji. Pasirengimas šiais metais buvo bene geriausias istorijoje. Finansine prasme 2019-ieji buvo dosniausi. Lengvaatlečiai stovyklavo Japonijoje, dalyvavo „Grand Prix“ serijos varžybose Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Šveicarijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje“, – sakė Lietuvos paralimpinio komiteto generalinis sekretorius Paulius Kalvelis.
Plaukimo rinktinė įvertinta patenkinamai, irklavimo – vidutiniškai, šaudymo, dziudo, triatlono atstovų – patenkinamai, Lietuvos neįgaliųjų jaunimo lengvosios atletikos rinktinės – patenkinamai.
Vykdomasis komitetas patvirtino kitų metų paralimpinės rinktinės ir kandidatų sąrašą:
Paralimpinė rinktinė: Ramunė Adomaitienė, Andrius Skuja, Egidijus Valčiukas, Danas Sodaitis, Ramūnas Verbavičius, Donatas Dundzys, Jonas Spudis, Kęstutis Skučas, Aušra Garunkšnytė, Eugenijus Vaičaitis (lengvoji atletika), Edgaras Matakas (plaukimas), Osvaldas Bareikis (dziudo), Augustas Navickas (irklavimas), Ernestas Česonis (triatlonas), Raimeda Bučinskytė (šaudymas).
Kandidatai: Modestas Grauslys, Juozas Eigminas, Silva Koveraitė, Oksana Dobrovolskaja, Augustas Vaitaitis, Petras Krapikas, Povilas Krapikas (lengvoji atletika), Mindaugas Dvylaitis, Paulius Ašmontas, Gabrielė Čepavičiūtė (plaukimas), Rolandas Baranauskas (šaudymas iš lanko), Karolina Lingytė (sunkioji atletika).
Vykdomojo komiteto posėdyje vienbalsiai patvirtintas naujas sportininkų pasirengimo finansavimo modelis, pagal kurį lėšos atletams 2020 m. bus paskirstytos per Lietuvos neįgaliųjų sporto federaciją ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sporto federaciją. Finansavimo dydžius Vykdomasis komitetas tvirtins 2020 m. pradžioje, paaiškėjus valstybės biudžeto asignavimams ir apskaičiavus rinktinių poreikius.
„Pasirengimas turėtų būti sutelktas vienose rankose. Šiandien mūsų organizacijos – paralimpinis komitetas ir dvi federacijos – kartais dubliuoja viena kitos veiklą, o sportininkai, treneriai neretai dėl to būna pasimetę. Paralimpiniais metais ir ateityje reikia kuo daugiau aiškumo, nuoseklumo. Apsvarstytas modelis, pagal kurį paralimpinis komitetas tiesiogiai finansuoja abi federacijas, kurios yra atsakingos už pasirengimą. Pagal šį modelį visi paralimpinio komiteto skirti pinigai keliaus sportininkams, treneriams ir pasirengimo svarbiausioms varžyboms procesui“, – sakė P. Kalvelis.
Posėdyje vienbalsiai nutarta nuo 2020 m. netęsti klubų paramos programos, o šios programos vykdymą deleguoti Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijai ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sporto federacijai. Iš viso 30 sporto klubų vienijančios federacijos iš paralimpinio komiteto gautas lėšas skirstys pagal savo organizacijų viduje patvirtintus kriterijus.
Lietuvos paralimpinio komiteto informacija
