Pasaulinė kovos su vėžiu diena minima kasmet vasario 4-ąją, kai pasaulis kviečiamas susivienyti kovai su vėžiu. Šią dieną siekiama informuoti visuomenę apie šią pavojingą ligą bei paskatinti šalių vyriausybes dėti dar daugiau pastangų kovojant su vėžiu, kad būtų išvengta kuo daugiau mirtimi pasibaigiančių ligos atvejų.
Kodėl vėžys?
Kasmet nuo vėžio miršta 9,6 mln. žmonių. Tai daugiau nei bendras mirusių nuo ŽIV / AIDS, maliarijos ir tuberkuliozės skaičius. Ekspertai numato, kad iki 2030 m. mirties nuo vėžio atvejų skaičius padidės iki 13 mln. – jei mes nesiimsime jokių priemonių. O kas bus, jei imsimės veiksmų?
Tokiu atveju galime užkirsti kelią daugiau nei trečdaliui vėžio atvejų. Kitas trečdalis gali būti išgydytas, jei liga bus nustatyta anksti ir tinkamai gydoma. Įgyvendindami į išteklius orientuotas prevencijos, ankstyvo aptikimo ir gydymo strategijas, kasmet galime išgelbėti iki 3,7 mln. gyvybių.
Pažanga. Šiandien mes žinome apie vėžį daugiau nei bet kada anksčiau. Investuodami į mokslinius tyrimus ir inovacijas, pasiekėme nepaprastų laimėjimų medicinos, diagnostikos ir mokslo srityse. Kuo daugiau žinome, tuo daugiau galime padaryti mažindami rizikos veiksnius, gerindami prevenciją ir vėžio diagnostiką, gydymą ir priežiūrą.
Poveikis. Pastaraisiais metais Jungtinės Tautos, Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos JT agentūros pripažino neatidėliotiną visuotinio įsipareigojimo poreikį. Kai lyderiai kalba ir imasi veiksmų, mes gauname galimybę keisti istoriją ir sukurti pasaulį, kuriame neliks vėžio.
Lygybė. Šiandien daugiau kaip pusė (65 proc.) mirčių nuo vėžio įvyksta mažiausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Net jei jūs gyvenate labiau išsivysčiusioje šalyje, gaunantys mažesnes pajamas, vyresni gyventojai, imigrantai, pabėgėliai ir kaimo bendruomenių atstovai vis dar ya blogesnėje padėtyje. Vienodos vėžio prevencijos, diagnozės, gydymo ir priežiūros galimybės gali išgelbėti gyvybes.
Pokyčiai. Didindami visuomenės ir politinį informuotumą bei supratimą apie vėžį, mažiname baimę, didiname supratimą, išsklaidome mitus ir klaidingas sampratas, keičiame elgesį ir požiūrį.
APIE VĖŽĮ
- Vėžys yra jokių ribų nepaisanti liga, veikianti, veikusi ar dar paveiksianti mus tiesiogiai ar netiesiogiai.
- Kasmet nuo vėžio miršta 9,6 mln. žmonių.
- Mažiausiai trečdalio vėžio atvejų galima išvengti.
- Vėžys yra antra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje.
- Kol žmonės visame pasaulyje nebus tinkamai informuoti apie šią ligą ir nebus imtasi jos prevencijos ir gydymo, kasmet beprasmiškai mirs milijonai žmonių.
Lietuvoje:
- Lietuvoje mirtingumas nuo piktybinių navikų yra antra mirties priežastis po kraujotakos sistemos ligų.
- 2017 metais Lietuvoje nuo piktybinių navikų mirė 7996 asmenys, tai sudarė 19,9 proc. visų mirties priežasčių.
- Tarp vyrų 2017 m. daugiausiai mirčių nulėmė šie piktybiniai navikai: trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio.
- Tarp moterų daugiausia mirčių 2017 metais nulėmė šie piktybiniai navikai: krūties, kasos bei trachėjos, bronchų ir plaučių.
Apie vėžį, jį sukeliančius rizikos veiksnius, prevencines priemones, kurios padeda sumažinti riziką susirgti vėžiu, prevencines vėžio programas žinoma daug. Informacijos srautai šia visuomenei aktualia tema tokie, kad net specialiai nesidomėdamas vėžiu vistiek sužinosi, išgirsi, pamatysi. Nelik abejingas ir prisijunk prie Vėžio dienos minėjimo, skirdamas sekundę palaikyti idėją socialiniuose tinkluose, skirdamas minutę pokalbiui apie vėžio prevenciją su šeimos nariais ar skirdamas 5 minutes pagilinti žinias apie vėžį bei jomis pasidalyti su kitais.
Lietuvoje vykdomos vėžio prevencijos programos
- Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Kiekviena 25–60 metų amžiaus moteris gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ar ikivėžinių pakitimų. Pagal šią programą kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
- Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa. Kiekviena 50–69 metų amžiaus moteris gali pagal valstybės finansuojamą krūties vėžio prevencijos programą 1 kartą kas dvejus metus atlikti mamografijos tyrimą, kuris leidžia tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš tyrimą atlikusios įstaigos.
- Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ši programa skirta 50–75 metų amžiaus vyrams bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją, leidžiančią patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
- Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Šiuo metu šešių Lietuvos apskričių – Panevėžio, Tauragės, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus ir Kauno – 50–75 metų gyventojai kartą per dvejus metus turi galimybę nemokamai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms pagal šią programą suteiktų paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.
