Trečiadienį, Naujųjų metų išvakarėse, žmonės palydi 2025-uosius, atsisveikindami su 12 mėnesių laikotarpiu, pasižymėjusiu JAV prezidento Donaldo Trumpo muitais, paliaubomis Gazos Ruože ir tuščiomis viltimis dėl taikos Ukrainoje.
Tai buvo vieni šilčiausių kada nors užfiksuotų metų: troškus karštis kurstė miškų gaisrus Europoje, Afrikoje – sausras, o Pietryčių Azijoje – mirtinas liūtis.
Australijos Sidnėjaus uostamiestyje, pasiskelbusiame „pasaulio Naujųjų metų sostine“, pasiruošimą vakarėliams lydėjo niūri nata. Praėjo tik kiek daugiau nei dvi savaitės po to, kai tėvas ir sūnus, kaip įtariama, žydų šventės metu Bondajaus paplūdimyje paleido šūvius ir pražudė 15 žmonių. Tai buvo vienos kruviniausių masinių šaudynių šioje šalyje per beveik 30 metų.
Vakarėlių dalyviai 23 val. (vietos, 14 val. Lietuvos laiku) nutils tylos minutei, o garsujį Sidnėjaus uosto tiltą nušvies balta spalva, simbolizuojanti taiką.
„Daugeliui žmonių tai buvo sunkūs metai“, – sakė 32-ejų Sidnėjaus gyventoja Steph Grant.
„Tikiuosi, kad pasaulis 2026-aisiais bus šviesesnis“, – nurodė ji.
Manoma, kad šimtai tūkstančių žiūrovų susirinks Sidnėjaus pakrantėje ir stebės, kaip išmušus vidurnakčiui pokši 9 tonos fejerverkų. Saugumo priemonės bus griežtesnės, nei įprastai, patruliuos stipriai ginkluoti policijos pareigūnai.
Sidnėjus inicijuoja šventinių renginių grandinę, kuri drieksis nuo blizgančio Niujorko iki „Hogmanay“ festivalio šaltose Škotijos gatvėse. Daugiau kaip 2 mln. žmonių turėtų susirinkti Brazilijos Kopakabanos paplūdimyje, kur, pasak valdžios institucijų, vyks didžiausias pasaulyje Naujųjų metų vakarėlis.
Paliaubos ir muitai
2025 m. pasaulis pamišo dėl „Labubu“ lėlių, vagišiai per drąsų apiplėšimą apšvarino Luvro muziejų, o K-pop padangėse įvyko ilgai lauktas numylėtinių BTS sugrįžimas. Pasaulis neteko žinomos zoologės Jane Goodall, Vatikanas išrinko naują popiežių, o dešiniųjų pažiūrų aktyvisto Charlie Kirko nužudymas išryškino didelį Amerikos politinį susiskaldymą.
Sausio mėnesį į Baltuosius rūmus grįžo D. Trumpas ir pradėjo muitų kampaniją, kuri nusmukdė pasaulio rinkas.
JAV lyderis savo socialiniame tinkle „Truth Social“ piktinosi savo krintančiais reitingais prieš 2026 m. kadencijos vidurio rinkimus. Jis rašė, kad „apklausos yra suklastotos“, tačiau nepateikė įrodymų.
„Mūsų šalis yra „karštesnė“ nei bet kada anksčiau. Argi ne puiku turėti tvirtą sieną, jokios infliacijos, galingą kariuomenę ir puikią ekonomiką??? Su Naujaisiais metais!“ – sakė D. Trumpas.
Tačiau daugelis žmonių mano, kad sunkumai 2026 m. tęsis.
„Ekonominė padėtis taip pat yra labai prasta, ir bijau, kad liksiu be pajamų“, – sakė Meksiko mieste prekybininke dirbanti 50-metė Ines Rodriguez.
„Visi mūsų kolegos pateko į tokią pačią padėtį: labai mažai darbo ir nelabai daug pelno“, – pažymėjo 61-erių verslininkas iš Buenos Airių Fernando Selvaggi.
Po dvejus metus vykusio karo, kurio metu didžioji Gazos Ruožo dalis virto griuvėsiais, JAV spaudimas spalio mėnesį padėjo sudaryti trapias paliaubas tarp Izraelio ir palestiniečių smogikų grupuotės „Hamas“. Tačiau abiem pusėms jau kaltinant viena kitą akivaizdžiais pažeidimais, niekas nežino, kiek laiko tęsis karo veiksmų pertrauka.
„Hamas“ smogikai 2023 m. spalio 7 d. įsiveržė į Pietų Izraelį ir pražudė daugiau kaip 1,2 tūkst. žmonių, dauguma jų buvo civiliai. Per atsakomąjį Izraelio puolimą Gazos Ruože žuvo per 70 tūkst. žmonių, taip pat daugiausia civiliai, teigia šios „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerija, kurios duomenis Jungtinės Tautos (JT) laiko patikimais.
Pasaulio lyderiai, įskaitant Kinijos prezidentą Xi Jinpingą ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pradėjo sveikinti vienas kitą su Naujaisiais metais. Kinijos lyderis pareiškė esąs „pasirengęs palaikyti glaudų bendradarbiavimą su V. Putinu, kad būtų galima kartu siekti nuolatinės naujos pažangos dvišaliuose santykiuose“, trečiadienį pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Tuo tarpu karas prieš Ukrainą, kurį sukėlė 2022 m. prasidėjusi visapusiška Rusijos invazija, artėja prie ketverių metų sukakties, kuri bus minima vasario mėnesį. Šiais metais buvo puoselėjamos viltys, kad atsinaujinęs diplomatijos pliūpsnis gali atnešti proveržį. Tačiau Rusija paskutinėmis 2025-ųjų dienomis atmetė bet kokią laikinų paliaubų idėją.
Pasiuntiniams kursuojant tarp Maskvos, Vašingtono ir Kyjivo, išlieka viena pagrindinė kliūtis: Ukraina nenori atiduoti savo teritorijų, o Rusija savo ruožtu nenori jų grąžinti.
Sportas, kosmosas ir dirbtinis intelektas
Ateinantys 12 mėnesių žada būti kupini sporto, kelionių į kosmosą ir rimtų klausimų dėl dirbtinio intelekto.
Praėjus daugiau kaip 50-čiai metų nuo paskutinės „Apollo“ misijos į Mėnulį, atrodo, kad 2026-ieji bus tie metai, kuomet žmonija ir vėl nukreips žvilgsnius į Žemės palydovą. NASA misija „Artemis II“, remiama Elono Musko, planuoja paleisti pilotuojamą erdvėlaivį, kuris per 10-ies dienų trukmės bandomąjį skrydį apskries Mėnulį.
Po daugelį metų stebėto nežaboto entuziazmo dirbtinis intelektas (DI) pradeda susilaukti vis didesnio kritiško dėmesio. Nerimastingi investuotojai jau kvestionuoja, ar DI bumas galbūt panašėja į rinkos burbulą.
Sportininkai rinksis garsiuosiuose Italijos Dolomitų kalnuose, kur dalyvaus Žiemos olimpinėse žaidynėse.
O birželio ir liepos mėnesiais pasaulio šalis kelioms savaitėms suburs didžiausias pasaulio futbolo čempionatas istorijoje – pirmą kartą 48 komandos varžysis žiūrimiausiame planetos sporto renginyje ir žais Jungtinėse Valstijose, Meksikoje ir Kanadoje. Manoma, kad šis turnyras pritrauks milijonus sirgalių.
