Rugpjūčio 29 d. Balstogėje vyko Pasienio bendradarbiavimo darbo grupės posėdis, kuriame aptarti Lietuvos ir Lenkijos pasienyje kylantys iššūkiai valdant užkrečiamųjų ligų plitimą, užtikrinant veterinarinę saugą, saugant valstybės sieną ir didinant saugumą, garantuojant gyventojų priešgaisrinę saugą bei galimybės įgyvendinti bendrus projektus.
Susitikime dalyvavo Lietuvos delegacija, vadovaujama Marijampolės regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininko, Marijampolės savivaldybės mero Povilo Isodos, kurioje buvo Marijampolės savivaldybės vicemeras Valdas Tumelis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento atstovė Loreta Radzevičienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Harimantas Poškevičius, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Barauskas bei Varėnos pasienio rinktinės vado pavaduotojas Egidijus Pupšys.
Susitikime Marijampolės savivaldybės meras P. Isodos akcentavo, kad pastarųjų metų iššūkiai aiškiai atskleidė, kaip svarbu nuolat palaikyti kontaktus su partneriais iš Lenkijos, nes Covid pandemija, migrantų krizė ir karas Ukrainoje yra regionų sienas peržengiantys iššūkiai, kuriems suvaldyti reikalingi koordinuoti veiksmai ir skirtingų tarnybų bendradarbiavimas, keitimasis informacija.
L. Radzevičienė posėdžio dalyviams pristatė, kad pagrindinis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento veiklos tikslas – sumažinti užkrečiamųjų ligų riziką vykdant kontrolę ir profilaktiką bei skubus reagavimas į užkrečiamųjų ligų sukeliamas grėsmes visuomenės sveikatai. Jos teigimu, Marijampolės apskrityje pastaruosius metus vyraujančios užkrečiamosios ligos – Covid–19, gripas, žarnyno užkrečiamosios ligos, tuberkuliozė, kitos oro lašeliniu būdu plintančios ligos, taip pat erkių platinamos ligos. Pranešėja atkreipė dėmesį, kad mažėja vaikų skiepijimo mastai, o dėl to kyla rizika epidemiologiniams protrūkiams, o tai kelia grėsmę žmonių, ir ypač jauniausių visuomenės narių sveikatai. Taip pat 4 kartus padidėjęs sergamumas vėjaraupiais, skarlatina – 3 kartus, sergamumas tuberkulioze viršija šalies vidurkį. Pranešėja akcentavo ir tai, kad Lietuva Europos vidurkį viršija ir pagal sergamumą erkių platinamomis ligomis.
G. Gvazdaitis informavo apie kiaulių maro paplitimo židinius šalyje ir Marijampolės apskrityje bei priemones siekiant mažinti šios ligos paplitimą. Jo teigimu, tai užtikrinama glaudžiai bendradarbiaujant su medžiotojais, taip pat pakeistos medžiojimo taisyklės, vykdoma reguliari kontrolė bei įvestos finansinės paskatos priemonės už pranešimą apie nugaišusius šernus. Informavo, kad Marijampolės apskrityje šiais metais nustatyti 3 kiaulių maro židiniai smulkiuose ūkiuose, supažindino su paukščių gripo paplitimo teritorijomis bei atkreipė dėmesį į daugiau nei prieš dvejus metus įsigaliojusį privalomą gyvūnų augintinių ženklinimą.
V. Barauskas pasidalino naujų projektų idėjomis: bendradarbiaujant su kolegomis iš Lenkijos planuojami rekordinio dydžio strateginiai projektai, didinant gyventojų priešgaisrinę saugą, įsigyjant naują įrangą, įrengiant modernią infrastruktūrą, kad ugniagesiai galėtų skubiai reaguoti ir turėtų tinkamas priemones, kai gyventojus ištinka nelaimės.
H. Poškevičius atkreipė dėmesį, kad policijos pareigūnai glaudžiai bendradarbiauja su kolegomis iš Lenkijos keisdamiesi informacija apie nusikalstamas veiklas, vykdo bendrus patruliavimus ir projektus. Taip didinamas Lietuvos ir Lenkijos gyventojų saugumas.
E. Pupšys informavo, kad pastarojo laikotarpio vienos didžiausių grėsmių yra susijusios su situacija pasienyje dėl migrantų krizės ir nelegalaus migrantų judėjimo. Jis konstatavo, kad Lietuvoje nelegalių migrantų skaičius 2023 m. pirmąjį pusmetį yra mažesnis lyginant su 2022 m. pirmuoju pusmečiu. Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria pasienio pareigūnai – nelegalių migrantų gabenimas, nes gabenamų asmenų skaičius didėja, vyraujančios gabenamų asmenų pilietybės – Sirijos, Irano, Afganistano, nemaža dalis gabenančiųjų yra Ukrainos piliečiai, o siekiantys nelegaliai kirsti sieną ardo sienos koncertiną, ją perkirpdami, taip pat gadina kitus nelegalų judėjimą stabdančius barjerus.
Vicemeras Valdas Tumelis su Palenkės vaivadijos Europos fondų skyriaus atstovais aptarė projektų įgyvendinimo aktualijas ir problemas. Prasidėjus naujai finansinei ES fondų perspektyvai, domėtasi projektų finansavimo sąlygomis ir reikalavimais Lenkijoje, ypač darnaus judumo priemonių įgyvendinimo sąlygomis, nes artimiausiais metais Marijampolės mieste planuojamos įgyvendinti darnų judumą skatinančios priemonės.
Lietuvos ir Lenkijos tarpvyriausybinės bendradarbiavimo per sieną komisijos posėdžiai, kuriuose aptariami aktualiausi abiem šalims klausimai įvairiose srityse, yra svarbūs užtikrinant pasienio regionų sanitarijos-epidemiologijos ir veterinarijos, priešgaisrinės saugos, gelbėjimo, krizių valdymo, sienos apsaugos ir muitinės, policijos tarnybų bendradarbiavimo efektyvumą, dalijantis sukaupta patirtimi siekiant kuo geriau suvaldyti kylančias grėsmes bei tariantis dėl bendrų veiklų ir projektų įgyvendinimo.
Kitas Lietuvos ir Lenkijos tarpvyriausybinės bendradarbiavimo per sieną komisijos Pasienio bendradarbiavimo darbo grupės posėdis vyks 2025 metais Lietuvoje.
