Paskolinti lojalumo kortelę parduotuvėje – situacija, kuri daugeliui atrodo visiškai įprasta ir net neverta didesnio dėmesio. Tačiau viskas gali pasikeisti labai greitai, kai po apsipirkimo paaiškėja, kad kartu su nuolaida dingo ir sukaupti taškai. Tokiais atvejais natūraliai kyla klausimas – ar tai tik nemalonus nesusipratimas, ar jau teisinę reikšmę turinti situacija?
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad atsakymas yra akivaizdus, tačiau teisinė realybė yra gerokai sudėtingesnė. Teisės firmos „Sorainen“ teisininkė dr. Ugnė Nasvytė atkreipia dėmesį, kad vien pats faktas, jog kažkas pasinaudojo lojalumo taškais, dar nereiškia, kad buvo padarytas teisės pažeidimas, užtraukiantis administracinę ar net baudžiamąją atsakomybę. „Teisiniam tokios situacijos vertinimui visų pirma svarbu tai, ar kortelės savininkas buvo davęs sutikimą naudoti lojalumo taškus, o jeigu tokio sutikimo nebuvo – kokia yra taškų vertė“, – sako ji.
Būtent lojalumo taškų vertė dažnai tampa riba tarp skirtingų atsakomybės formų. Praktikoje lojalumo kortelėse sukaupti taškai dažniausiai nėra didelės vertės, todėl tais atvejais, kai be savininko sutikimo panaudotų taškų suma neviršija 150 eurų, situacija galėtų būti vertinama nebent kaip administracinis nusižengimas – smulki vagystė arba smulkus sukčiavimas. Tuo tarpu didesnės nei 150 eurų vertės lojalumo taškų panaudojimas be kortelės savininko sutikimo jau gali lemti ir baudžiamąją atsakomybę. „Nusikaltimu tokie veiksmai galėtų būti laikomi tuomet, kai neteisėtai panaudotų taškų vertė viršija šią ribą“, – aiškina teisininkė.
Tyla nereiškia sutikimo
Dažnai manoma, kad paskolinus lojalumo kortelę automatiškai leidžiama naudotis visomis naudomis, kurias suteikia kortelė, tačiau teisiniu požiūriu svarbus ne tik pats sutikimas, bet ir jo apimtis. Praktikoje lojalumo kortelės dažniausiai skolinamos tik tam, kad būtų pritaikyta nuolaida, tačiau tai savaime nereiškia, kad kartu leidžiama naudoti ir kortelėje sukauptus taškus.
Pasak „Sorainen“ ekspertės, aiškus sutikimas naudoti taškus yra gerokai retesnis, ypač tais atvejais, kai kortelė skolinama ne artimam žmogui. Dar svarbiau tai, kad tyla šioje situacijoje nėra laikoma sutikimu. Kitaip tariant, asmuo, paprašęs pasinaudoti svetima lojalumo kortele, negali pagrįstai manyti, kad jam leidžiama naudoti ir joje sukauptus lojalumo taškus vien dėl to, kad apie tai nebuvo aptarta.
Reikšmės gali turėti net ir tai, kaip buvo atsiskaityta. Įprastoje kasoje kasininkas dažniausiai aiškiai paklausia, ar klientas nori panaudoti sukauptus taškus, todėl sprendimas tampa sąmoningas. Jei tokioje situacijoje asmuo, neturėdamas kortelės savininko sutikimo, patvirtina taškų panaudojimą, atsakomybė tenka jam. Tuo tarpu, jei taškai nuskaitomi be paklausimo ar dėl darbuotojo klaidos, gali kilti klausimų ir dėl prekybos tinklo atsakomybės.
„Savitarnos kasose situacija dar aiškesnė, nes pats pirkėjas priima sprendimą ir jį patvirtina. Tokiais atvejais vėliau teigti, kad taškai buvo panaudoti per klaidą, tampa gerokai sudėtingiau“, – sako dr. U. Nasvytė.
Pasekmės nuo baudų iki laisvės apribojimo
Vertinant praktinius veiksmus, kurių būtų galima imtis situacijoje, kai pasinaudojama svetimoje kortelėje sukauptais lojalumo taškais, svarbu įvertinti aplinkybes, kada apie panaudotus taškus sužinoma. Jei tai paaiškėja dar parduotuvėje, dažniausiai racionaliausia spręsti situaciją vietoje – atkreipti dėmesį ir paprašyti grąžinti panaudotą sumą. Tuomet tokie konfliktai dažniausiai išsisprendžia be didesnių pasekmių. Jei apie tai sužinoma vėliau, pirmasis žingsnis turėtų būti kreipimasis į prekybos tinklą, kuris administruoja lojalumo programą.
„Nors prekybos centrai dažnai nerekomenduoja skolinti lojalumo kortelių, praktikoje jie neretai grąžina neteisėtai panaudotus taškus“, – pastebi teisininkė. Į policiją paprastai rekomenduojama kreiptis tuomet, kai situacijos nepavyksta išspręsti taikiai, padaryta žala yra reikšminga arba matyti sisteminio piktnaudžiavimo požymiai.
Net ir tais atvejais, kai lojalumo taškų vertė nėra didelė, pasekmės už jų panaudojimą be kortelės savininko sutikimo gali būti reikšmingos ir realiai juntamos. Jei taškų vertė neviršija 150 eurų, asmeniui gali būti skiriama bauda nuo 90 iki 400 eurų, o tuo atveju, jeigu taškų vertė viršija 150 eurų galimos ir rimtesnės bausmės – nuo didesnių baudų iki viešųjų darbų ar laisvės apribojimo. „Svarbu nepamiršti, kad nepriklausomai nuo atsakomybės rūšies, padaryta žala turi būti atlyginta. Ir nors lojalumo kortelė dažnai suvokiama tik kaip priemonė nuolaidoms gauti, tokiose situacijose tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip smulkmena, gali peraugti į klausimą dėl galimos teisinės atsakomybės“, – priduria dr. U. Nasvytė.
