Akcija „Darom“ jau gyvuoja 15 metų. Visą šį laiką Kudirkos Naumiesčio gyventojai joje dalyvauja.
Kasmet įstaigų, bendruomenių, seniūnijos vadovai, iniciatyvūs naumiestiečiai apžvelgia miesto ir apylinkių valdas, planuoja kur ir ką galėtume nuveikti talkų metu, kviečia gyventojus padirbėti ne tik savo sodybose, bet ir miesto labui, grožiui.
Šiemet visų akys nukrypo į senąsias žydų kapines. Seniūnijos darbuotojų jėgomis kapinių ir masinių žudynių aukų kapavietė pagal galimybes buvo šienaujama, bet mes ir miesto svečiai matėme, kad kapinių teritorija, ypač pakraščiai, vis labiau apauga menkaverčiais krūmokšniais ir trukdo tinkamai tvarkyti kapų, išlikusių antkapinių paminklų aplinką.
Nuo šių metų prie senųjų žydų kapinių priežiūros darbų prisijungia ir Kudirkos Naumiesčio bendruomenės centras „Santaka“, kuri įgyvendindama projektą „Aplinkos priežiūros bendruomeninio verslo įkūrimas Kudirkos Naumiestyje“ Leader konkurse laimėjo lėšų ir įsigijo įvairios technikos žemės ūkio, gyvatvorių genėjimo, medžių pjovimo ir kitiems aplinkos priežiūros darbams.
Matėme, kad reikalinga miesto bendruomenės talka, kad rankų darbas gali ženkliai prisidėti prie priežiūros darbų sąlygų gerinimo ir efektyvesnio įsigytos technikos panaudojimo. O rūpinimasis senųjų žydų kapinių aplinka prisideda prie pagarbos ir istorinės atminties puoselėjimo šiandienos naumiestiečių širdyse.
Istoriniai šaltiniai rodo, kad Širvintos ir Šešupės santakoje žydai apsigyveno jau XVI a. viduryje, kad tai viena iš priežasčių, kodėl Duliebaičių kaimas išaugo į miestą. Čia – pasienyje su Rytų Prūsija, buvo patogi vieta legaliai ir kontrabandinei prekybai, tarpininkavimo verslui, todėl traukė kurtis apsukrumu garsėjančius žydus.
Jau XVIII a. viduryje čia gyveno gerai organizuota žydų bendruomenė, kuri statėsi savo maldos namus, turėjo ir kapines. XIX a. pabaigos gyventojų apskaitos duomenys liudija, kad tuometiniame Vladislavovo mieste žydai sudarė apie 80 % gyventojų, nemaža dalis buvo turtingi ar pasiturintys. Tai liudija ir išlikę masyvūs antkapiniai paminklai kapinėse.
Vienas iš informacijos apie žydų bendruomenę šaltinių – antkapinių paminklų įrašai. Iki šiol žinomas seniausias įrašas 1812 m. Turime norą, ieškojome galimybių perskaityti visus išlikusius antkapinius hebraiškus įrašus. Tuo tikslu įsijungiame į ne pelno siekiančios Viešosios įstaigos Maceva projektą, kurio tikslas išsaugoti ateinančioms kartoms ir Lietuvai litvakų bendruomenės buvimo ženklus – senąsias žydų kapines.
Bandysime prisidėti renkant ir internetiniame kataloge skelbiant išlikusią medžiagą apie senąsias žydų kapavietes, nufotografuoti visus išlikusius antkapinius paminklus, o projekto organizatoriai talkins išverčiant jų užrašus, pasirūpins informacijos sklaida. Vienas iš Maceva projekto tikslų – ten, kur galima, sutvarkyti kapines, jau dalinai įgyvendintas talkos „Darom 2023“ metu.
Šios kapinės saugo ir 1941 m. Kudirkos Naumiesčio Holokausto aukų atminimą. Čia sušaudytų Kudirko Naumiesčio žydų – 192 vyrų ir jaunuolių bei iš Paražnių miško perlaidotų 650 moterų, senelių ir vaikų amžinojo poilsio vieta. Kasmet rugsėjo 23, Lietuvos Holokausto aukų atminimo dieną, kapines aplanko miesto bendruomenės žmonės, Vinco Kudirkos gimnazijos mokiniai prisimena nacizmo aukas, iš akmenėlių sudėlioja žodžius „ATMINTIS GYVA“, retkarčiais aplanko ir artimieji, kurių seneliams, tėvams pavyko išvengti Holokausto.
Pagarbą kraštiečiams žydams rodome ne tik minėdami istorines šiai tautai dienas, bet ir rūpindamiesi jų kapinių priežiūra. Balandžio 21 –ąją nuo pat ryto į senųjų žydų kapinių tvarkymo talką rinkosi miesto bendruomenių „Santaka“ Kudirkos Naumiesčio bendruomenės centras „Santaka“, Naumiestiečių sambūris, Šakių kultūros centro Kudirkos Naumiesčio padalinio, Vinco Kudirkos muziejus, Kudirkos Naumiesčio biblioteka, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos, miesto seniūnijos pakviesti talkininkai. Jų rankose dūzgė žoliapjovės, benzopjūklai, poškėjo kirvukai, švytravo grėbliai ir bendromis visų pastangomis keitėsi vaizdas senosiose žydų kapinėse, kuriose išlikę apie 50 antkapinių paminklų.
Visa, kas buvo sugrėbta, išvežė seniūnijos transportas, artimiausiu metu, tikimės, kad bus išvežtos ir šakos. Talkininkai nušveitė ir perdažė senųjų žydų kapinių atminimo paminklą – baltą arką su mėlyna Dovydo žvaigžde, nuravėjo jo link vedantį taką.
Nors per vieną talkos dieną visko sutvarkyti nespėjome, bet senųjų kapinių vaizdas tapo žymiai gražesnis.
Dėkojame talkos iniciatoriams Loretai Adomaitienei, Vidai Čeplevičienei, Mindaugui Kantautui, Danguolei Dabrišienei, Kristinai Tučinskaitei, Dariui Martinkevičiui, Romualdui Vadlugai, Edvardui Belevičiui už geras idėjas, puikų talkos organizavimą, o kultūros padalinio darbuotojams Ritai ir Artūrui už skanius pietus talkininkams.
Talkoje „Darom 2023“ dalyvavo ir Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija bendruomenė.
Jie sutvarkė Širvintos tako šlaitus, kuriuose medkirčiai buvo palikę daug šakų. Marijampolės profesinio rengimo centras Kudirkos Naumiesčio skyriaus moksleiviai tvarkė Nopaičio ežero pakrantes, Nopaičio parką, pėsčiųjų taką, važiuojamojo kelio pakeles, apleistų namų ir savo mokyklos aplinką.
