Vis daugiau porų sprendimą įsigyti pirmąjį būstą priima ne pagal formalų santykių statusą, o pagal savo finansinį pasirengimą ir gyvenimo planus. Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai pastebi, kad toks modelis tampa vis dažnesnis ir atspindi besikeičiančius jaunų žmonių prioritetus.
Pasak NT rinkodaros ir pardavimų įmonės „NTligence“ direktorės Elinos Mesengiser-Garber, šiandien būstas daugeliui tampa natūraliu žingsniu į savarankišką ir stabilesnį gyvenimo etapą.
„Matome, kad vis daugiau porų sprendimą įsigyti pirmąjį būstą kartu priima vadovaudamosi ne formaliu santykių statusu, o savo finansiniu pasirengimu ir gyvenimo planais. Jauni žmonės šiandien nori stabilumo, savo erdvės ir aiškumo dėl ateities, o būstas tampa natūraliu šio etapo žingsniu“, – sako E. Mesengiser-Garber.
Vis dėlto prieš priimant sprendimą įsigyti būstą kartu, svarbu ne tik pasirinkti tinkamą variantą, bet ir įsivertinti finansinius įsipareigojimus bei aiškiai susitarti dėl jų pasiskirstymo.
Pirmas žingsnis – aiškūs susitarimai dėl finansų
Pasak E. Mesengiser-Garber, sprendimas įsigyti būstą kartu dažnai tampa vienu didžiausių finansinių įsipareigojimų poros gyvenime, todėl dar prieš pradedant aktyvias būsto paieškas verta skirti laiko atviram ir konstruktyviam pokalbiui apie finansus.
„Vienas svarbiausių klausimų, kurį būtina aptarti, yra pradinis įnašas – kaip jis bus dalinamas ir kaip tai atsispindės būsto nuosavybės dalyse. Aiškūs susitarimai šioje vietoje padeda išvengti nesusipratimų ateityje“, – teigia E. Mesengiser-Garber.
„Bigbank“ Būsto paskolų projektų vadovas Miglius Veršekys priduria, kad planuojant būsto įsigijimą, svarbu įsivertinti ne tik pradinio įnašo pasidalijimą, bet ir papildomas išlaidas.
„Pradinis įnašas turi siekti ne mažiau kaip 15 proc. būsto vertės, tačiau papildomai dar reikėtų numatyti turto vertinimo, notaro, sutarties sudarymo bei draudimo išlaidas ir jų pasidalijimą. Rinkos praktika rodo, kad šioms reikmėms verta skirti papildomus 2–3 proc. nuo būsto kainos.“, – sako M. Veršekys.
Finansinio rezervo svarba
E. Mesengiser-Garber teigimu, ne mažiau svarbu pagalvoti ir apie finansinį saugumą: „Prieš priimant sprendimą kartu įsigyti būstą verta aptarti, kaip pora elgtųsi tuo atveju, jei vieno iš partnerių pajamos laikinai sumažėtų ar atsirastų kitų finansinių pokyčių. Tokie pokalbiai padeda geriau įvertinti bendrą finansinį pasirengimą.“
Ekspertai sutaria, kad atsakingas pasiruošimas yra vienas svarbiausių žingsnių prieš priimant sprendimą įsigyti būstą. Pasak M. Veršekio, vienas svarbiausių pasirengimo elementų yra finansinis rezervas.
„Rekomenduojama, kad jaunos poros prieš pasirašydamos būsto paskolos sutartį būtų sukaupusios 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio rezervą kiekvienam. Į šią sumą turėtų būti įtrauktos ne tik kasdienės pragyvenimo išlaidos, bet ir būsimos būsto paskolos įmokos bei su būstu susiję mokesčiai. Toks finansinis rezervas leidžia išlaikyti mokumą net ir laikinai sumažėjus pajamoms ar atsiradus nenumatytoms išlaidoms“, – pažymi M. Veršekys.
Kaip porų finansinį pajėgumą vertina bankai?
Nors poros tarpusavyje gali susitarti dėl finansinių įsipareigojimų pasiskirstymo, svarbus vaidmuo šiame procese tenka ir bankui, kuris vertina būsimos paskolos gavėjų finansinį pajėgumą. E. Mesengiser-Garber atkreipia dėmesį, kad prieš priimant sprendimą kartu įsigyti būstą vis dėlto pirmiausia reikėtų nepamiršti ir pirminio pokalbio su banku, kuris leidžia suprasti realias abiejų partnerių finansavimo galimybes.
Pasak „Bigbank“ Būsto paskolų projektų vadovo Migliaus Veršekio, svarbiausia ne santykių statusas, o klientų finansinis stabilumas ir gebėjimas ilgalaikėje perspektyvoje vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
„Vertiname abiejų bendraskolių pajamas, jų stabilumą, turimus įsipareigojimus, kredito istoriją ir gebėjimą tvariai valdyti biudžetą. Tokia visapusiška analizė leidžia įsitikinti, kad pora gali saugiai prisiimti ilgalaikį finansinį įsipareigojimą“, – sako M. Veršekys.
Pagal Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatus visų finansinių įsipareigojimų mėnesio įmokos negali viršyti 40 proc. bendrų grynųjų pajamų.
„Tai reiškia, kad vertiname bendrą klientų finansinį paveikslą – ne tik būsimo būsto paskolos įmoką, bet ir kitus turimus įsipareigojimus, tokius kaip vartojimo kreditai, lizingai ar kredito kortelių limitai. Svarbu suprasti, kad kiekvieno bendraskolio finansinė situacija daro įtaką bendram sprendimui ir gali tiesiogiai lemti galimos paskolos dydį“, – sako M. Veršekys.
Jaunos poros būstą renkasi vis atsakingiau
M. Veršekio teigimu, atsakingas požiūris į finansus šiandien vis dažniau būdingas jaunoms poroms.
„Matome, kad jaunos poros šiandien labai atsakingai vertina savo finansines galimybes – jos domisi paskolos sąlygomis, skaičiuoja ilgalaikes būsto išlaikymo išlaidas ir planuoja biudžetą keliems metams į priekį. Tai rodo, kad pirmasis būstas vis dažniau tampa ne spontanišku sprendimu, o apgalvotu žingsniu į savarankišką gyvenimo etapą“, – akcentuoja M. Veršekys.
Pasak E. Mesengiser-Garber, ši tendencija atsispindi ir pirkėjų pasirinkimuose – pirmojo būsto ieškančios poros dažniausiai renkasi racionaliai suplanuotus, kiek erdvesnius dviejų kambarių butus, kurių plotas siekia apie 45–47 kv. m. Ji priduria, kad būtent tokio dydžio ir išplanavimo, jaunoms poroms finansiškai prieinamiems būstams šiandien vystytojai skiria ypatingą dėmesį.
Tai rodo ir konkretūs pavyzdžiai rinkoje: projekte „Romeo ir Džiuljeta“ apie 35 proc. suplanuotų būstų sudaro 46–48 kv. m ploto dviejų kambarių butai, o projekte „Kvepia mėtom“ dviejų kambarių butai sudaro apie 46 proc., jų vidutinis plotas siekia apie 45 kv. m.
Pirmojo būsto pasirinkimas šiandien vis dažniau grindžiamas ne tik emocija, bet ir aiškiu finansinių galimybių įsivertinimu. Todėl tiek pirkėjų sprendimai, tiek rinkos pasiūla vis labiau orientuojasi į racionalius, kasdieniams poreikiams pritaikytus sprendimus, atitinkančius jaunų porų gyvenimo etapą.
