Nors importuoti automobiliai daugumoje Europos šalių užima reikšmingą rinkos dalį, perkant tokią transporto priemonę reikėtų atidžiai įvertinti visas rizikas. Kadangi šalys tarpusavyje nesikeičia automobilių duomenimis, rinkoje apstu transporto priemonių su suklastota rida.
Automobilių duomenų įmonės „carVertical“ atliktas tyrimas rodo, jog importuotą automobilį perkantys lietuviai turėtų būti itin atidūs – iš užsienio įvežtų transporto priemonių pirkėjai susiduria net su tris kartus didesne tikimybe įsigyti modelį su suklastota rida. Tokia situacija pakerta pirkėjų pasitikėjimą rinkos skaidrumu – net 75 proc. „carVertical“ apklaustų vairuotojų nerimauja, jog pirkdami automobilį iš antrų rankų įsigis transporto priemonę su paslėptais defektais.
Importuotas automobilis – rizikingesnis
Išanalizavus visas „carVertical“ klientų Lietuvoje įsigytas automobilių istorijos ataskaitas nuo 2024 m. rugsėjo iki 2025 m. rugpjūčio paaiškėjo, jog 7 proc. visų tikrintų transporto priemonių turėjo suklastotą ridą. Visgi bendra statistika ne iki galo atspindi tikrąją odometro rodmenų klastojimo situaciją.
Iš visų į Lietuvą importuotų automobilių suklastotą ridą turėjo 8,3 proc., o iš tų, kurie buvo eksploatuojami tik šalies viduje – 2,7 proc. Taigi perkant iš užsienio įvežtą transporto priemonę, tikimybė įsigyti automobilį su suklastotais odometro rodmenimis bene tris kartus didesnė.
„carVertical“ taip pat vykdė apklausą – ištyrus daugiau nei 10 tūkst. vairuotojų nuomonę visoje Europoje, paaiškėjo, jog 46,3 proc. automobilių pirkėjų visiškai nepasitiki automobilių pardavėjais. Nemažai vairuotojų praeityje yra buvę apgauti, todėl daugumai jų naudoto automobilio pirkimas kelia nemažai streso.
Kadangi ridos įrašai, eismo įvykių istorija ir kiti svarbūs automobilio duomenys taip ir lieka šalyse, iš kurių transporto priemonė buvo importuota, dalis pardavėjų ir automobilių prekyba užsiimančių įmonių gali net ir nežinoti, kad jų parduodamo modelio rida suklastota ar jis buvo patekęs į smarkią avariją.
„Skirtingų šalių įstatymai skirtingai apibrėžia atsakomybę už odometro rodmenų klastojimą, todėl suvaldyti šį sukčiavimo būdą tarptautiniu mastu sudėtinga. Kadangi šalys nesikeičia automobilių istoriniais įrašais, kai automobilis eksportuojamas, jo istorija prasideda nuo švaraus lapo. Būtent todėl rizika įsigyti automobilį su suklastota rida visuomet kelis kartus didesnė perkant iš užsienio atvežtą modelį“, – aiškina „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.
Trys ketvirtadaliai patikrintų automobilių Lietuvoje importuoti iš užsienio
Skirtingose Europos šalyse importo mastai smarkiai skiriasi. Daugiausiai automobilių iš užsienio įvežama į Latviją, Lietuvą, Ukrainą ir Serbiją. Iš visų „carVertical“ Lietuvoje tikrintų automobilių, 76,7 proc. buvo importuoti, o 23,3 proc. eksploatuoti tik Lietuvoje.
Kuo daugiau automobilių importuojama į šalį, tuo didesnė tikimybė įsigyti transporto priemonę su suklastota rida ar nuslėptais apgadinimais.
„Europoje automobiliai paprastai keliauja iš Vakarų į Rytus. Neretai tokie automobiliai būna po avarijų ar turi suklastotą ridą. Tai, jog transporto priemonė atvykusi iš Vokietijos, Prancūzijos ar kitos šalies savaime nereiškia, kad ji bus geros būklės. Kiekvienas automobilis – tai atskira istorija ir tos istorijos ne visada būna gražios“, – sako M. Buzelis.
Tikroji nepasiekiamų duomenų kaina: net 35 proc. automobilių pirkėjų sako buvę apgauti
Jei automobiliu nuo pat pagaminimo buvo naudojamasi vienoje šalyje, valstybinės institucijos paprastai apie jį turi sukaupę nemažai duomenų. Visgi, kai transporto priemonė įvežama iš užsienio, jos istoriniai duomenys kartu „neatvyksta“.
83,2 proc. tyrime dalyvavusių europiečių mano, jog automobilių pirkėjai turėtų turėti prieigą prie istorinių transporto priemonės duomenų. 61,5 proc. sutiktų tokiais duomenimis dalintis, neįtraukiant asmeninių duomenų.
Nors dalis Europos šalių VIN numerį traktuoja kaip asmeninę informaciją, vairuotojų požiūris yra kitoks. Atlikta apklausa rodo, kad susumavus respondentų, kurie „sutinka“ ir „visiškai sutinka“, atsakymus, daugiau nei 70 proc. apklaustųjų nemano, jog VIN turėtų būti laikomas jautria informacija, ir yra įsitikinę, kad jo atskleidimas nekelia pavojaus jų privatumui.
„carVertical“ tyrimas rodo, jog net 35 proc. vairuotojų yra nukentėję nuo nesąžiningų pardavėjų bei įsigiję automobilį su suklastota rida ar nuslėptais defektais. Automobilių duomenų atvirumas leistų sumažinti sukčiavimo mastus ir pagaliau atneštų skaidrumo į Europos automobilių antrinę rinką.
Metodologija
„carVertical“ tyrime analizuojamos įmonės klientų įsigytos automobilių istorijos ataskaitos Europos Sąjungos šalyse nuo 2024 m. rugsėjo iki 2025 m. rugpjūčio.
Straipsnyje taip pat papildomai naudojami duomenys iš apklausos, kurios klausimai vairuotojams buvo pateikti generuojant „carVertical“ ataskaitas, 2025 m. spalio ir lapkričio mėnesiais. Apklausoje dalyvavo daugiau 10 tūkst. respondentų iš 35 šalių. Kadangi apklausa buvo skirta tik „carVertical“ vartotojams, imtis apima tik tuos individus, kurie aktyviai ieškojo naudoto automobilio.
carVertical veikia 35-iose šalyse ir renka duomenis iš daugiau nei 900 duomenų bazių visame pasaulyje, įskaitant teisėsaugos, finansų institucijas, valstybinius ir (ar) valstijų registrus bei skelbimus. Kasmet apdorodama milijonus transporto priemonių istorijos ataskaitų, įmonė naudotų automobilių rinkai gali pasiūlyti naujausių tendencijų, išsamių prognozių ir unikalių įžvalgų.
