Artėjant 2026 m. pasėlių deklaravimo pradžiai, Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) įvykusiame Tarpinstitucinės prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupės posėdyje nubrėžtos gairės ateinančiam sezonui.
Pagrindinis dėmesys skiriamas skaidriam žemės valdymui ir kovai su piktnaudžiavimu susietąja parama, siekiant apsaugoti šalies žemės ūkio sektorių nuo galimų Europos Komisijos finansinių korekcijų.
Moliūgai – po padidinamuoju stiklu
Moliūgų, cukinijų, baltųjų ir juodųjų ridikų, ropių auginimas Lietuvoje pastaraisiais metais tapo tikru galvos skausmu kontroliuojančioms institucijoms. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, 2025 metais burokėlių, morkų, kopūstų plotai liko panašaus dydžio, o štai šių daržovių plotai didėjo.
Pagrindinė problema yra ta, kad moliūgai ir kitos minėtos kultūros tampa „popierinėmis“ – auginamos ne dėl derliaus, o tik dėl susietosios paramos išmokų. Pasak daržovių augintojų, tai iškraipo rinką ir kenkia tikriems daržovininkams, nes dėl piktnaudžiavimo atvejų didėja biurokratinė našta visiems. Dėl išaugusių deklaruojamų plotų NMA sugriežtino patikras: reikalauja derliaus nuotraukų nuo 1 ha rizikingų daržovių, tikrina, ar daržovės auginamos įdirbtoje dirvoje eilėmis ir vyrauja lauke.
Posėdyje po ilgų diskusijų, apsvarsčius įvairius pasiūlymus, atsižvelgus į nustatomų pažeidimų lygį ir įvertinus gresiančias sankcijas visiems ūkininkams, nutarta moliūgus palikti po padidinamuoju stiklu ir diskutuoti, kaip būtų galima sugriežtinti kontrolę, o cukinijų, baltųjų ir juodųjų ridikų, ropių augintojams nebeskirti susietosios paramos išmokų.
Aktualiausi – valstybinės žemės naudojimo klausimai
Balandį prasidėsiantis pasėlių deklaravimas ūkininkams kasmet kelia nerimą dėl valstybinės ūkio paskirties žemės teisėto naudojimo ir deklaravimo.
Paraiškų priėmimo informacinė sistema automatiškai tikrina, ar deklaruojami plotai „nepersidengia“. Daugelis ūkininkų naudoja nedidelius valstybinės žemės plotus, esančius greta nuosavybės teise valdomų ar jų teisėtai dirbamų žemės plotų.
Šiuo metu yra 2680 vnt. laikino naudojimo plotų – apie 300 aktyvių prašymų dėl ilgalaikės valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos. Ūkininkai nori būti tikri, kad jie spės pasirašyti nuomos ar pirkimo pardavimo sutartis ir galės teisėtai deklaruoti valstybinę žemę.
Posėdyje diskutuota ir apie pirmumo teisę žemės aukcionuose, žemės kadastrinius matavimus, varžytines, fiktyvias nuomos sutartis.
Reikalauja griežtinti kontrolę
Darbo grupėje aptartas ir deklaruojamų plotų teisėto žemės valdymo užtikrinimo klausimas. Lietuva, turėdama daug smulkių sklypų ir sudėtingą nuomos rinką, tapo ES audito taikiniu. Nuo 2023 m. kontrolės kartelė pakelta labai aukštai, taikoma „nulinė tolerancija“. Siekiant, kad nebūtų mokama už plotus, kurie yra netinkami paramai, NMA privalo reikalauti teisinio pagrindo (nuosavybės dokumentų arba registruotų nuomos sutarčių).
Deja, yra ūkininkų, kurie nepateikia reikiamų dokumentų, net ir ne kartą prašyti. Tokie veiksmai kenkia ne tik patiems ūkininkams – jie gali likti be išmokų, bet ir Lietuvai bei visiems jos ūkininkams – dėl mūsų šaliai pritaikytų sankcijų mažėja ES paramos lėšų krepšelis.
Europos Komisijai nusprendus, kad Lietuvos kontrolės sistema yra neefektyvi, gali būti taikoma 5-10 proc. bauda nuo visų mūsų šaliai skirtų metinių išmokų sumos. O tai yra šimtai milijonų eurų, kurių netektų visi Lietuvos ūkininkai dėl keleto neatsakingų ūkininkų.
