Įsibėgėjus rudeniui daugelis žmonių pradeda dažniau sloguoti, kosėti ir galvoja, jog tai tik eilinis peršalimas. Tačiau kasmet Lietuvoje šimtai tūkstančių žmonių suserga gripu – vien praėjusią žiemą šalyje užfiksuota daugiau kaip 127 tūkst. susirgimų gripu ir net 75 mirties atvejai nuo šios klastingos ligos. Sunku numatyti kokio intensyvumo gripo sezono laukiama, tad kasmet būtina pasiskiepyti, perspėja sveikatos priežiūros specialistai.
Gripas pavojingas ne tik dėl ūmių simptomų, tokių kaip karščiavimas, galvos skausmas ar bendras silpnumas. Ši infekcija neretai komplikuojasi, o jos pasekmės gali būti daug rimtesnės nei kelias dienas pagulėti lovoje.
„Dažniausia gripo komplikacija yra plaučių uždegimas, bet dar pavojingesnės yra širdies ir kraujagyslių komplikacijos. Įvairūs tyrimai rodo, kad jei žmogus nėra pasiskiepijęs nuo gripo, per pirmąsias tris dienas nuo užsikrėtimo rizika patirti miokardo infarktą padidėja net 10 kartų, o insultą – 8 kartus. Ir tai nepriklauso nuo to, ar ligos simptomai stiprūs, ar vos juntami. Todėl skiepijimas nuo gripo yra ypatingai svarbus“, – aiškina šeimos gydytoja Elena Šukė.
Pasak jos, kasmet gripo vakcina yra gaminama naujam sezonui iš anksto. Jos sudėtį dar metų pradžioje nustato Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), remdamasi daugiau nei 150 pasaulio laboratorijų duomenimis apie plintančius virusų štamus. Šiemet PSO rekomenduoja skiepytis trivalente vakcina, kuri apima šiuos gripo virusų tipus: A/Victoria, A/Croatia ir B/Austria.
„Ankstesniais gripo sezonais naudodavome keturvalentę vakciną, kurioje buvo įtrauktas ir B/Yamagata virusas. Tačiau jau kelerius metus šis gripo virusas nėra aptinkamas, tad dabar rekomenduojama skiepytis trivalente vakcina. Tokios apsaugos pilnai pakanka ateinančiam gripo sezonui“, – pabrėžia E. Šukė.
Skiepijimo laikas – taip pat svarbus
Nors pastaruoju metu gripo sezonas prasideda anksčiau ir trunka ilgiau, o pirmieji ligos atvejai gali būti fiksuojami ir rudenį, tai nereiškia, kad reikia skubėti skiepytis – didžiausias sergamumo gripu pikas Lietuvoje įprastai pasiekiamas vasarį.
„Imunitetas gripui po vakcinos susiformuoja per 2–3 savaites ir stipriausias išlieka apie 4–5 mėnesius. Todėl aš savo pacientams rekomenduoju vakcinaciją planuoti spalio viduryje ar pabaigoje. Žinoma, skiepytis reikia ir lapkritį ar gruodį, nes gripas plinta iki pat pavasario“, – pataria ji.
Specialios vakcinos vyresniems
Pasiskiepyti nuo gripo itin svarbu lėtinėmis ligomis sergantiems, taip pat vyresniems žmonėms. Pastarųjų šiemet laukia naujovė – Lietuvoje bus prieinama nauja vakcina nuo gripo, skirta vyresniems nei 60 metų žmonėms. Ją bus galima įsigyti savo lėšomis.
„Vyresnio amžiaus pacientų imunitetas į įprastą vakciną reaguoja silpniau, todėl jiems skirta sustiprintos sudėties vakcina. Šios vakcinos sudėtyje yra keturis kartus daugiau gripo viruso antigeno, tad ir jos veiksmingumas, yra didesnis. Tai – puiki žinia, rodanti, kad medicina juda link personalizuotos ir efektyvesnės profilaktikos“, – teigia E. Šukė.
Šeimos gydytojos teigimu, reguliari vakcinacija nuo gripo turi ir papildomą naudą, apie kurią dažnai pamirštama. Ilgainiui ji prisideda prie didesnio atsparumo ir kitoms kvėpavimo takų infekcijoms. „Pastebime, kad pacientai, kurie skiepijasi kasmet, ne tik rečiau serga gripu, bet ir lengviau įveikia paprastas peršalimo ligas. Dažnas sako, jog nepamena, kada paskutinį kartą buvo rimčiau susirgęs“, – pasakoja šeimos gydytoja.
