Pilvinio nutukimo pavojai: nuo sutrikusios organų veiklos iki mirties rizikos

Antsvoris ir nutukimas yra vienas rimčiausių XXI a. iššūkių visuomenės sveikatai Europos regione, kuriame per du pastaruosius dešimtmečius nutukimo paplitimas išaugo tris kartus – ES šalyse kas antras gyventojas turi antsvorio, o kas trečias yra nutukęs. Amerikos gydytojų asociacijos duomenimis, pavojingiausias sveikatai yra nutukimas pilvo srityje – jis padidina mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) riziką net 1,3–2 kartus.

Lietuvos higienos instituto duomenimis, 2018 m. susirgusių nutukimu užregistruota 42,371 asmuo, gliukozės reguliavimo sutrikimu susirgo 7,815 žmonių, o medžiagų apykaitos sutrikimais susirgusiųjų užregistruota 203 464 asmenys. ES statistikos tarnybos duomenys rodo, kad Lietuva pagal moterų antsvorį ir nutukimą yra trečia, ją lenkia tik Malta ir Latvija.

Viena pagrindinių nutukimo priežasčių – netaisyklingas gyvenimo būdas: nesubalansuota mityba, polinkis persivalgyti, ypač vakarais, didelis suvartojamų riebalų ir angliavandenių kiekis, fizinio aktyvumo stoka. Nutukimas taip pat gali atsirasti sergant kai kuriomis endokrininėmis ligomis: Kušingo sindromu, insulinoma, skydliaukės hiposekrecija. Be to, nutukimas gali atsirasti ir dėl auglių, traumų ar infekcijų pažeidžiamos tam tikros galvos smegenų sritys.

Pilvo ertmėje susikaupę riebalai yra ypač pavojingi. Jie pakeičia vidaus organų padėtį, pablogina jų veiklą. Šio tipo nutukimas gali sutrikdyti gliukozės apykaitą, padidinti aterosklerozės, diabeto, ŠKL ir kitų ligų riziką. Pilvinis nutukimas bei II-o tipo cukrinis diabetas yra susiję su lytine ir endotelio disfunkcija, apatinių šlapimo takų simptomais ir lėtiniais sisteminiais uždegimais. Esant viršsvoriui, dažnai būna ir padidėjęs kraujospūdis – viena pagrindinių ŠKL priežasčių.

Kiekvienas papildomas kilogramas padidina smulkiųjų kraujagyslių, kuriomis širdis pumpuoja kraują, ilgį apie 2 km. Širdžiai tai yra papildomas krūvis– ji padidėja, sustorėja jos sienelės. Negydomas sunkus nutukimas gali sukelti širdies nepakankamumą. Tokių žmonių kraujagysles greičiau pažeidžia aterosklerozė, dažniau ištinka infarktas. Dažnesni pavojingi širdies ritmo sutrikimai. Pilvinis nutukimas yra svarbus metabolinės rizikos veiksnys, skatinantis sunkių ligų vystymąsi. Ypač didelė koronarinės širdies ligos rizika. Sergantys šio tipo nutukimu daug dažniau miršta nuo kardiovaskulinių ligų.

Pilvinis nutukimas nustatomas, kai vyrų liemens apimtis didesnė nei 102 cm, o moterų didesnė nei 88 cm. Tokiems žmonėms pirmiausia reikėtų keisti gyvenimo būdą, sureguliuoti mitybą: visiškai atsisakyti cukraus ir perdirbto maisto – pakeisti juos sveikaisiais riebalais. Taip pat būtina riboti baltymus iki 1 gramo kūno masės kilogramui. Turintiems antsvorio pilvo srityje patartina laikytis protarpinio badavimo arba iškrovos dienų, kai geriamas tik vanduo, tačiau dėl mitybos plano geriausia konsultuotis su gydytoju. Reguliarus sportas padeda atsikratyti nereikalingų kilogramų, išlaikyti dvasinę ramybę, didinti ištvermę, kurios prireiks bandantiems atsisakyti saldumynų. Svarbu nepamiršti reguliariai atlikti cholesterolio kiekio kraujyje tyrimus.

Pagal klinikines indikacijas, nutukimą gydyti vaistais reikia, kai kūno masės indeksas viršija 30 arba yra daugiau nei 27 ir nustatoma gretutinė liga – diabetas arba dislipidemija (kraujo riebalų disbalansas), sunkinanti bendrą paciento būklę.

Sergantiems nutukimo sukeltomis širdies ligomis dažnai nepakanka vien tik sureguliuoti mitybą ir pradėti sportuoti – tokiems žmonėms dažnai skiriamas papildomas gydymas vaistais. Norint apsisaugoti nuo aterosklerozės, padidėjusio cholesterolio kiekio, kitų kardiovaskulinių ligų, pagrindiniai gydytojų rekomenduojami ir išrašomi vaistai – statinai. Šie vaistai mažina bendrojo cholesterolio kiekį, blogojo cholesterolio gamybą, didina organizmui būtino gerojo cholesterolio kiekį. Jei pacientas kenčia ir nuo padidėjusio kraujo spaudimo, galimi sudėtiniai vaistai, kurie dar labiau sumažina miokardo infarkto bei insulto riziką.

Atminkite – gydytojo išrašyti vaistai, sveika, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas – vienas kitą papildančios priemonės kovoje su širdies ir kraujagyslių ligomis.