Stresas gali neigiamai paveikti ne tik mūsų fizinę sveikatą, miego kokybę ar nuotaiką. Kartais apie stresą gali išduoti netgi mūsų išvaizda, ypač, plaukai, oda ir nagai. Ne veltui jie yra vadinami mūsų savijautos „veidrodžiais“. Jeigu pastaruoju metu jūsų oda sausesnė, plaukai lūžinėja, o nagai skilinėja, galimai tai išduoda apie padidėjusį stresą.
Tad „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė dalinasi patarimais, kaip kovoti su pasireiškusio streso simptomais.
Streso nualinta veido oda
„Streso metu organizmas išskiria kortizolio hormoną, kuris gali paskatinti uždegiminius procesus, pasireiškiančius tokiomis odos problemomis kaip bėrimas, paraudimas, niežėjimas ar net egzema. Be to, stresas gali sumažinti odos gebėjimą išlaikyti drėgmę, todėl oda tampa sausesnė, jautresnė ir labiau linkusi į raukšlelių atsiradimą“, – pasakoja vaistininkė G. Kruopytė.
Norint sumažinti streso sukeltus padarinius odai, vaistininkė pataria laikytis keleto svarbiausių taisyklių:
„Visų pirma, reguliariai drėkinkite odą. Naudokite drėkinančius kremus, kurie padeda palaikyti odos drėgmės balansą ir apsaugo nuo išsausėjimo. Drėkinančių kremų vertėtų nebijoti ir riebią veido odą turintiems žmonėms, kurie neretu atveju ją per stipriai išsausina. Ir, žinoma, atkreipkite dėmesį į savo mitybą. Odos sveikatai itin svarbūs antioksidantai, todėl patariama į savo valgiaraštį įtraukti daugiau vaisių ir daržovių“, – pataria G. Kruopytė.
Anot vaistininkės, tiek nuraminti mintis, tik atpalaiduoti veido raumenis gali padėti ir veido joga. Savimasažo metu gali būti aktyvuojama elastino ir kolageno gamyba, suintensyvinamas deguonies ir maistinių medžiagų atitekėjimas į odą bei veido raumenis.
Apie stresą išduodantys plaukai
„Stresas gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių mūsų plaukai ima slinkti, tampa silpnesni ir praranda natūralų žvilgesį. Dėl kortizolio padidėjimo ir kraujo apytakos sutrikimų streso metu plaukų folikulai gali prarasti svarbias maistines medžiagas. Taip pat stresas gali sutrikdyti plaukų augimo ciklą ir pagreitinti slinkimo procesą, dėl ko plaukai ilgainiui gali imti retėti“, – teigia „Eurovaistinės“ vaistininkė G. Kruopytė.
Pirmiausia, norint sumažinti streso poveikį plaukams, vaistininkė pataria atsisakyti išorinio plaukų žalojimo, dėl to vertėtų riboti naudojimąsi karštomis plaukų formavimo priemones. Nepamirškite ir maitinamųjų plaukų kaukių su natūraliais aliejais, tokiais kaip argano ar kokosų. Jie gali padėti atkurti plaukų struktūrą ir apsaugoti nuo išsausėjimo.
„Dar pabandykite reguliariai masažuoti galvos odą. Tai gali paskatinti kraujo cirkuliaciją ir suteikti plaukų folikulams daugiau deguonies ir maisto medžiagų. O tai reiškia, kad svarbu pasirūpinti ir subalansuota mityba, tad į mitybą įtraukite maisto produktų, turinčių savyje baltymų, geležies ir biotino, kurie yra ypač svarbūs plaukų sveikatai“, – sako vaistininkė G. Kruopytė.
Net ir nagai išduoda apie patiriamą stresą
Patiriant ilgalaikį stresą gali ne tik nusilpti nagai. Vaistininkė pasakoja, kad kai kurie žmonės intensyvesniais streso laikotarpiais yra linkę kramtyti nagus.
„Nagų kramtymas streso metu gali gana greitai tapti sunkiai atsikratomu ir skausmingu įpročiu. Šio įpročio atsisakyti gali padėti itin kartūs nagų lakai, kurie yra skirti tiek suaugusiems, tiek vaikams. Negana to, galima rasti tokių priemonių, į kurių sudėtį papildomai įeina provitaminas B5, kuris padeda stiprinti nagų plokštelę, jog jie taptų atsparesni lūžinėjmui bei kitiems pažeidimams“, – pasakoja vaistininkė G. Kruopytė.
Lygiai taip pat nagų sveikatą galima stiprinti papildomai vartojant vitaminų ir mineralų maisto papildus, tokius kaip biotinas ir cinkas.
Kovokite su stresu, o ne jo padariniais
Su streso padariniais galima kovoti, tačiau kur kas geriau išmokti valdyti stresą. Juk ne veltui, anot vaistininkės, sakoma, kad stresas yra kone visų ligų priežastis.
„Norint sumažinti streso poveikį mūsų odai, plaukams ir nagams, itin svarbu ieškoti veiksmingų streso mažinimo priemonių. Neapleiskite reguliarios fizinės veiklos, nes sportas ne tik padeda atsikratyti streso hormonų pertekliaus, bet ir pagerina nuotaiką bei stiprina imuninę sistemą. Dar vienas svarbus aspektas – miegas. Kokybiškas miegas leidžia organizmui atsinaujinti ir kovoti su neigiamais streso padariniai“, – pasakoja vaistininkė G. Kruopytė.
Visų svarbiausia, ji pataria rasti laiko mėgstamai veiklai ar hobiams. Kartais paprasčiausias knygos skaitymas ar laiko praleidimas gamtoje gali padėti organizmui atsikratyti susikaupusios įtampos.
