Į LRT GIRDI besikreipusi Eglė pastebėjo, kad po maudynių Vištyčio ežere ant penkių vaikų kūnų atsirado skausmingų žaizdelių. Moteris klausia, ar maudytis šiame ežere saugu ir kodėl apie čia gyvenančias bakterijas poilsiautojai neįspėjami. Savivaldybė sako, kad Vištyčio vanduo ištirtas ir normas atitinka. Gydytojai ramina – baimintis dėl atsiradusio bėrimo ar žaizdelės nereikia.
LRT GIRDI kalbinta Eglė pasakojo, kad liepos pabaigoje su šeima kelias dienas ilsėjosi prie Vištyčio ežero. Suaugusieji daugiausiai laiką leido krante, o 5 vaikai mirko vandenyje. Po kurio laiko pašnekovė pastebėjo ant vaikų kūno atsiradusias skausmingas, niežtinčias žaizdeles.
„Buvo daug vapsvų, iš pradžių galvojau, kad vaikai pasikasė, buvo paraudę ir tiek, o vėliau pradėjo plisti. Pasikalbėjau su kartu buvusio brolio žmona. Paaiškėjo, kad ir jie kreipėsi į medikus, tą pačią dieną nuėjome ir mes. Gydytojas pasakė, kad į priėmimo skyrių atvažiuoja daug vaikų, kurie maudėsi Vištyčio ir Dusios ežeruose. Gydytojas paaiškino, kad vaikui įkando vapsva, jis pasikasė, dėl to „atsidarė“ oda ir pateko vandenyje buvusios bakterijos“, – pasakojo ji.
Eglės teigimu, pūlingos žaizdelės atsirado ant visų kartu buvusių 2–13 metų amžiaus vaikų kūnų. Ištyrę jos vaiką gydytojai rado auksinio stafilokoko bakteriją. Patepus medikų skirtais antibiotikais būklė pasitaisė, tačiau moteris kelia klausimą, ar tikrai Vištyčio ežere maudytis saugu.
Savivaldybė: Vištyčio vanduo atitinka reikalavimus, maudytis galima
Vilkaviškio rajono savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorės Eglė Gurskytė LRT.lt teigė, kad Vištyčio ežero vanduo tiriamas reguliariai ir atitinka higienos normų reikalavimus.
„Paskutiniai tyrimai, kurių rezultatai jau gauti, buvo atlikti liepos 31 d. – tuomet vandens kokybė atitiko visus nustatytus rodiklius. Tyrimai atlikti ir praėjusią savaitę, rugpjūčio 14 d., o jų rezultatus tikimės gauti šiandien.
Vandens kokybė vertinama pagal tokius rodiklius kaip žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų kiekis – jie parodo galimą mikrobiologinį užterštumą. Jei vandens tyrimai rodo, kad kokybė neatitinka reikalavimų, gyventojai iš karto informuojami apie maudymosi apribojimus. Informacija apie tyrimų rezultatus visuomet skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje, „Facebook“ paskyroje ir maudyklų stenduose. Šiais metais neatitikimų maudyklų mėginiuose nebuvo nustatyta“, – sakė ji.
Vis dėlto, anot jos, rekomenduojama ir patiems poilsiautojams įvertinti aplinkybes, atsargiau bristi į vandenį reikėtų pastebėjus vadinamąjį žydėjimą ar neįprastą drumstumą.
Dėl po maudynių atsiradusių žaizdelių ar bėrimo į savivaldybę niekas nėra kreipęsis.
Vasarą pacientų padaugėja, bet nerimauti – nėra dėl ko
Išaugusį tokių pacientų skaičių pastebi Vilkaviškio ligoninės Vaikų skyriaus vedėja Kristina Kubilienė, tačiau ji pabrėžia, kad nerimauti nėra dėl ko. Dažniausiai, pasakojo ji, į medikus kreipiamasi dėl vadinamojo plaukikų niežulio – šistosominio cerkarinio dermatito, atsiradusio išsimaudžius Vištyčio ar Dusios ežeruose. Atsiradusį niežulį įveikti padeda specialūs tepaliukai, sako ji.
„Tai tikrai nėra bauginanti liga, nors vizualiai turbūt tėvus išgąsdina. Būna, kad daug kas maudosi, bet vieną, net iš tos pačios šeimos, išberia, o kitiems – nieko. Kiekvieno imuninė sistema reaguoja skirtingai“, – paaiškino ji.
Gydytojos teigimu, kas savaitę dėl bėrimo kreipiasi 4–5 vaikai, daugiausiai tokių atvejų pasitaiko liepą ir rugpjūtį, kai žydi ežero vanduo.
Šistosominis cerkarinis dermatitas yra liga, kurią sukelia vandens paukščių kraujo sistemoje parazituojančių šistosomų lervos (cerkarijos), nurodo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Žmogus užsikrečia per sąlytį su vandeniu, užterštu cerkarijomis, kurios įsiskverbusios į odą, pažeidžia odos kraujagysles ir sukelia odos uždegimą.
Norint šios ligos išvengti patariama nesimaudyti vandens telkiniuose, kuriuose būriuojasi vandens paukščiai, taip pat vengti žolėmis apaugusių pakrančių, žydinčio vandens, seklių ir pelkėtų vandens telkinių.
Mikroorganizmai į kūną patenka pažeidus odą
LSMU Kauno ligoninės Odos ir venerinių ligų skyriaus vadovė, dermatovenerologė Daiva Stanienė taip pat pastebi, kad vasaros metu padaugėja į medikus besikreipiančių tėvų, sunerimusių dėl po maudynių ant vaikų kūnų atsiradusių neaiškių bėrimų. Ji pataria stebėti, kaip jaučiasi vaikas, tačiau per daug nesibaiminti.
„Pūlingas infekcijas dažniausiai sukelia auksinis stafilokokas arba įvairūs streptokokai. Jie natūraliai egzistuoja mūsų aplinkoje ir net ant odos. Kiekviena žaizdelė pažeidžia odos vientisumą, apsauginį barjerą, todėl mikroorganizmai patenka į vidų ir gali sukelti infekcinį uždegimą“, – paaiškino ji.
Tai, pabrėžia gydytoja, visai nereiškia, kad Vištyčio ežere nereikėtų maudytis.
Anot jos, jeigu ant kūno pastebėjote įkandimą ar alerginę reakciją, atsiradusią vaikui prisilietus prie vandens augalo, reikėtų tą vieną nuplauti. Simptomus palengvintų ir šaltas kompresas.
„Nereikėtų trinti jokiais aliejais. Vaistinėse yra visokiausių priemonių, skirtų patepti įkandimus, tik nereikėtų persistengti, nes kartais pats medikamentas gali sukelti alerginę reakciją. Jeigu jau patepėte, stenkitės nebūti saulėje. O vėliau viskas priklauso nuo situacijos. Jeigu simptomai per kelias valandas labai išryškėjo, bet po to sustojo ir per parą stabilizavosi, pradėjo nykti, reikia tiesiog išlaukti. O jeigu matote, kad vaikas tapo irzlus, vangus, nenori žaisti, valgyti – pamatuokite temperatūrą, duokite skysčių. Jeigu kyla neaiškumų – važiuokite į priėmimo skyrių arba kreipkitės į šeimos gydytoją“, – paaiškino ji.
D. Stanienė teigia, kad būnant gamtoje negalime tikėtis išvengti aplinkoje esančių mikroorganizmų ar gyvių. Svarbiausia, pasak jos, naudoti vabzdžius atbaidančius repelentus.
„Kalbant apie stafilokoko pūlingas infekcijas – reikia laikytis asmens higienos, neleisti kontaktuoti su aplinkiniais vaikais ir naudoti paskirtus vaistus. Dažniausiai tai būna dezinfekuojančios priemonės ir lokalūs antibiotikai, naudojami trumpą laiką.
Dažniausiai tai yra kolektyvų liga, gamtoje užsikrečiama labai retai, paprastai – kontaktuojant su žmogumi arba naudojant bendrus daiktus, pavyzdžiui, žaislus“, – pasakojo ji.
