Nors erkės įprastai gamta trukdo mėgautis šiltuoju metų laiku, šiltėjant klimatui pastebime, jog šie parazitai neretai nubunda dar net neprasidėjus kalendoriniam pavasariui. Nesvarbu, jog šaltuoju sezonu erkių koncentracija kur kas mažesnė nei vasarą, itin pavojingas ligas gali pernešti net ir vienas parazitas. Ekspertai pataria, kada verta pradėti rūpintis apsauga nuo erkių.
„Erkės – ne tik nemalonūs parazitai, bet ir rimtų ligų platintojos. Vienos dažniausių – Laimo liga, galinti sukelti ilgalaikių sveikatos problemų, bei erkinis encefalitas, kuris gali tapti netgi gyvybei pavojinga liga. Kadangi erkės aktyvios jau ankstyvą pavasarį, svarbu iš anksto pasirūpinti apsauga: naudoti repelentus, dėvėti tinkamus drabužius ir, svarbiausia, pasiskiepyti nuo erkinio encefalito“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkas Ignas Popa.
Gamtos tyrimų centro vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Laimos Baltrūnaitės teigimu, Lietuvoje žmogui ir naminiams gyvūnams yra pavojingos keturios erkių rūšys.
„Dažniausiai sutinkamos miškinės, dar vadinamos šuninėmis, ir pievinės erkės. Mūsų šalyje rečiau registruojamos taiginės bei lietuviško pavadinimo neturinčios Ixodes trianguliceps rūšies erkės. Dažniausiai žmogui įsisiurbia miškinės erkės, o pievinės yra kur kas pavojingesnės mūsų naminiams gyvūnams – žmogus joms yra atsitiktinis maisto šaltinis“, – sako L. Baltrūnaitė.
Anksčiausiai bunda pievinės erkės
Pasak mokslininkės, žmogui pavojingiausios miškinės erkės suaktyvėja, kuomet oro temperatūra pasiekia 7–8 laipsnius, drėgmė yra ne žemesnė nei 45 proc., o dirvožemio temperatūra nekrenta žemiau 5 laipsnių.
„Pievinių erkių tolerancija žemoms temperatūroms yra didesnė, todėl jos gal būti aktyvios ir termometro stulpeliui nusileidus iki 1 laipsnio. Nors šios erkės žmonėms įsisiurbia retai, net ir atsitiktinis pasimaitinimas gali nulemti užsikrėtimą žmogui pavojingomis ligomis – erkiniu encefalitu ar Laimo liga“, – tvirtina L. Baltrūnaitė.
Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Neringa Kitrytė priduria, kad svarbiausias faktorius, lemiantis erkių aktyvumo pradžią yra temperatūra, todėl galima išskirti tam tikrus Lietuvos regionus, kuriuose erkės gali nubusti anksčiau.
„Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ilgamečiais duomenimis, Lietuvoje pavasaris anksčiau ateina į pajūrio regioną ir pietinę šalies dalį, todėl erkių aktyvumas čia gali būti stebimas anksčiau. Visgi kiekvieni metai pasižymi skirtinga oro temperatūra, todėl susidarius tam tikroms klimato anomalijoms, ankstyvas erkių aktyvumas gali būti pastebėtas ir kituose šalies regionuose“, – tvirtina N. Kitrytė.
Erkių sukeltos ligos pavojingos sveikatai
Erkės įsisiurbimas žmonėms gali sukelti erkinį encefalitą bei Laimo ligą. Vaistininko teigimu, šios ligos gali lemti rimtus sveikatos sutrikimus.
„Laimo liga turi inkubacinį periodą, trunkantį iki keturių savaičių, po kurio įprastai eina dvi stadijos. Pirmoje stadijoje dažniausiai pasireiškia odos uždegimas – erkės įsisiurbimo vietoje atsiranda paraudimas, kuris gali išplisti iki 20 cm. Kartais jį lydi karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas. Antroji stadija gali prasidėti po kelių savaičių ar mėnesių nuo bėrimo atsiradimo ir paveikti nervų sistemą, širdį, sąnarius ar odą. Gali pasireikšti skausmai, nuovargis, atminties ir miego sutrikimai. Antrosios erkinio encefalito ligos etapo metu neretai nustatomi centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai“, – tvirtina I. Popa.
Jis priduria, kad įsisiurbus erkei rekomenduojama kuo skubiau ją ištraukti, o atsiradusią žaizdelę nedelsiant dezinfekuoti. Tuomet bent 1 mėnesį stebėti savo savijautą, o pajutus minėtus simptomus, kreiptis į šeimos gydytoją.
Svarbu tinkamai apsisaugoti
Veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito – skiepai. Svarbu žinoti, kad po vakcinacijos imunitetas susiformuoja tik baigus pilną skiepijimo planą.
„Vakcinavimo schema gali priklausyti nuo vakcinos kuria skiepijamės. Pirmoji revakcinacija po pagrindinio skiepijimo plano gali būti atliekama po 3 metų, o vėliau – kas 5 metus. Vyresniame amžiuje revakcinacija rekomenduojama kas 3 metus. Informaciją, kada buvo atlikta vakcinacija, kiekvienas žmogus gali pasitikrinti E-sveikatos portale ir įstaigoje, kurioje pasiskiepijo“, – akcentuoja I. Popa.
Visgi skiepas apsaugo tik nuo erkinio encefalito, todėl rizika po erkės įsisiurbimo susirgti Laimo liga išlieka. Vaistininko teigimu, nekomplikuotos šios ligos formos gali būti išgydomos, priešingai nei erkinio encefalito, kuris neturi specifinio gydymo, tačiau itin svarbu laiką leidžiant gamtoje tinkamai apsisaugoti nuo šių parazitų.
„Patariama dėvėti šviesius rūbus ilgomis rankovėmis, kurios priglustų prie riešų. Kelnės turėtų būti įkištos į kojines ar batus, o galvą rekomenduojama apsirišti skarele ar užsidėti gerai priglundančią kepurę. Svarbu vengti aukštos žolės bei naudoti repelentus nuo erkių. Grįžus namo po pasivaikščiojimo būtina įdėmiai apžiūrėti savo kūną – vietas už ausų, pažastis, kirkšnis, bambą, kaklą bei galvą“, – teigia I. Popa.
