Antradienį Vyriausybė pateiks Seimui siūlymą svarstyti šalyje galiojančio Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis siūloma siaurinti šiuo metu taikomą atsakomybę už turtinius ir finansinius nusikaltimus. Tokios pataisos kelia nerimą Lietuvos prekybos įmonių asociacijai (LPĮA): atstovų teigimu, siekiant nubausti smulkias vagystes vykdančius ilgapirščius ir taip susiduriama su įsisenėjusiomis problemomis, o siūlomos pataisos kelia grėsmę, kad vagys parduotuvėse ims siautėti kone visai nevaldomai.
Pagal Teisingumo ministerijos siūlomas pataisas, kurioms Vyriausybė pritarė vienbalsiai, baudžiamoji atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą grėstų tik padarius nemažesnę nei 250 Eur žalą (šiuo metu – 150 Eur), tuo tarpu laisvės atėmimo bausmė už tokius nusikaltimus grėstų tik padarius nemažesnę nei 500 Eur žalą (šiuo metu – 250 Eur).
Lietuvoje per tūkstantį parduotuvių valdančias mažmenines prekybos įmones vienijanti LPĮA siūlomose pataisose įžvelgia didelę grėsmę, mat šios gali dar labiau atrišti rankas ilgapirščiams. Net ir esant dabartinei, mažesnei baudžiamosios atsakomybės ribai, prekybos sektorius susiduria su nebaudžiamumo problema – per metus padaroma žala kartais siekia net iki 0,4% prekybininkų apyvartos ir gali sudaryti daugiau nei 48 mln. eurų.
„Šiuo metu susiduriame su situacija, kai smulkios vagystės, kuriomis padaryta žala neviršija 150 Eur, yra laikomos administraciniu nusižengimu. Problema kyla, kai vienas ir tas pats asmuo per trumpą laiką, pavyzdžiui, net tą pačią dieną, apvagia kelias parduotuves – nors vienos vagystės žala 150 Eur nesiekia, susumavus visų pavogtų prekių vertę ši suma gerokai viršijama, tačiau visi nusikaltimai kvalifikuojami kaip atskiri ir tarpusavyje nesusiję. Rezultate, ilgapirštis gali apvogti nors ir dešimt parduotuvių per dieną, bet baudžiamosios atsakomybės taip ir nesulaukti”, – sako LPĮA vykdančioji direktorė Rūta Vainienė.
Asociacijos vadovės teigimu, pakėlus ribą, nuo kokios turto vertės atsiranda baudžiamoji atsakomybė už turtinius ir finansinius nusikaltimus, ilgapirščių laisvės ribos dar labiau išsiplėstų – galėtų vogti daugiau ir už brangiau. Tuo tarpu prekybininkų jau ir taip gausiai patiriama žala tik dar labiau išaugtų.
R. Vainienė supranta Teisingumo ministerijos ir Vyriausybės norą dekriminalizuoti dalį nusikaltimų, tačiau, anot jos, tam turi būti pasirengusi ir visuomenė, ir atsakingos teisėsaugos institucijos. Deja, šiuo metu sprendimas padidinti baudžiamosios atsakomybės ribą yra ankstyvas – jis būtų ypač naudingas nusikaltėliams.
Kadangi daugiau nei 80% atvejų pavogtų daiktų vertė neviršija 150 Eur, asociacija jau kreipėsi į teisėsaugos institucijas prašydama sukurti tęstinio turto grobimo iš parduotuvių veikos kvalifikavimo gaires ir sukurti vieningą pareiškimų dėl vagysčių registravimo duomenų bazę. Tai leistų profesionalius ilgapirščius bausti viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
„Aukščiausio Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija jau sudarė precedentą, kad nuolatinės vagystės turėtų būti vertinamos kaip tęstinė veikla, todėl raginame teisėsaugos institucijas pritaikyti savo metodus taip, kad ilgapirščiai nesijaustų nebaudžiami, o į Seimą prie šios temos sugrįžti tada, kai būsime pasiruošę”, – sako LPĮA vadovė.
LPĮA informacija
