Kasmet Lietuvoje diagnozuojama beveik 1 700 naujų krūties vėžio atvejų. Nors ankstyva diagnostika gali išgelbėti gyvybę, tačiau daugelis moterų krūtis pasitikrina per vėlai arba nesitikrina visai. Spalis – krūties vėžio prevencijos mėnuo – puiki proga prisiminti, kad net ir paprastas įprotis, pavyzdžiui, savityra namuose ar reguliarūs vizitai pas gydytoją – vieni veiksmingiausių būdų ligą pastebėti anksti.
„Moterims, kaip ir visiems žmonėms, sveikata yra ilgalaikė investicija, tačiau besirūpindamos kitais, moterys dažnai pamiršta save. Sveikatą reikėtų reguliariai tikrintis bent kartą į metus, panašiai, kaip vedame tikrintis mokyklinio amžiaus vaikus. Tai yra ypač svarbu, siekiant nustatyti ankstyvus ligų požymius. Daug moterims būdingų ligų ankstyvose stadijose nesukelia jokių simptomų. Reguliarūs tyrimai leidžia juos aptikti dar tada, kai gydymas yra paprastesnis ir efektyvesnis“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė Miglė Kaminskaitė.
Pasak gyd. akušerės-ginekologės Miglės Černiauskienės, ypač svarbu ugdyti įprotį rūpintis savo sveikata ir jausti atsakomybę už savo organizmo būklę.
„Vienas iš būdų tinkamai rūpintis savo sveikata – krūtų savityra. Reguliarus ir dažnas savitikrinimas leidžia laiku pastebėti įvairius pakitimus, skatina atkreipti dėmesį į simptomus, o galiausiai suteikia galimybę anksčiau ar laiku pastebėti grėsmingą ligą“, – teigia M. Černiauskienė.
Svarbiausia – reguliari savityra
Nors krūtų savityra, pasak M. Černiauskienės, neatstoja gydytojo konsultacijos ar mamografijos tyrimo, tai yra puikus papildomas būdas, leidžiantis laiku aptikti reikšmingas sveikatos problemas.
„Savikontrolę rekomenduojama pradėti kuo anksčiau, kuomet krūtys yra pilnai susiformavusios, o vėliausiai nuo 20–25 metų. Anksčiau reguliariai atlikti krūtų savityrą patartina, kai šeimoje yra nepalanki anamnezė – šeimoje yra moterų, sirgusių krūties vėžiu, buvo nustatyta viena iš BRCA genų mutacijų ar kitos būklės, lemiančios didesnę riziką susirgti krūties vėžiu“, – teigia M. Černiauskienė.
Gyd. akušerė-ginekologė Vestina Speičienė priduria, kad krūtis tirti savarankiškai reikėtų kartą per mėnesį. Geriausias laikas savityrai – iš karto po menstruacijų, jei jos nereguliarios, galima pasirinkti bet kokią mėnesio dieną. Svarbiausia tai atlikti reguliariai ir ne rečiau nei kas mėnesį.
„Pirmiausia rekomenduojama krūtis apžiūrėti prieš veidrodį – įvertinti jų formą, dydį, ar nėra įdubimų, iškilimų, odos ar spenelių pakitimų. Kitas žingsnis – apčiuopa: pakėlus vieną ranką už galvos, kitos rankos pirštais sukamaisiais judesiais čiuopiama krūtis nuo išorės link spenelio, nepamirštant pažasties srities. Svarbu švelniai paspausti spenelį ir patikrinti, ar nėra išskyrų. Apčiuopa gali būti atliekama ir gulint“, – pasakoja V. Speičienė.
Būtina reguliariai tikrintis pas gydytoją
Pasak M. Kaminskaitės, net ir atliekant savityrą namuose, vienas stipriausių ginklų prieš krūties vėžį – reguliarūs vizitai pas gydytojus bei profilaktiniai tyrimai.
„Daugelis onkologinių ligų ilgą laiką nesukelia jokių simptomų. Pavyzdžiui, krūties vėžys ankstyvoje stadijoje dažnai nesukelia jokio skausmo, o mamografija gali jį aptikti dar prieš atsirandant apčiuopiamam dariniui. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus trumpesnis, mažiau agresyvus ir sėkmingesnis. Profilaktinės apžiūros metu gydytojas įvertina moters amžių, šeimos ligų istoriją, gyvenimo būdą – pagal tai parenkami tik jai aktualūs tyrimai ir patarimai“, – tvirtina „Eurovaistinės“ vaistininkė.
Gyd. akušerės-ginekologės V. Speičienės teigimu, dėl papildomos apžiūros į gydytoją būtina kreiptis, jei savityros metu apčiuopėte guziuką krūtyje ar pažastyje, kuris po menstruacijų neišnyksta.
„Taip pat, jei pastebėjote krūties odos pokyčius – paraudimą, išopėjimą, darinio atsiradimą ar odos sustorėjimą. Pasirodyti gydytojui reikėtų, jei atsirado spenelio pokyčiai – jis tapo sukietėjęs, įtrauktas ar atsirado išskyros. Reguliariai kas dvejus metus krūtis tikrintis ultragarsiniu tyrimu rekomenduojama nuo 35 metų. Prevencinė krūties vėžio programa skirta moterims tarp 45–74 metų imtinai. Šios programos metu, kas 2 metus atliekamos mamogramos“, – akcentuoja V. Speičienė.
Kasdieniai įpročiai gali padėti sumažinti riziką
Krūties vėžys yra viena dažniausių moterų onkologinių ligų Lietuvoje, tačiau, pasak vaistininkės, daugelį rizikos veiksnių galima sumažinti sąmoningais kasdieniais pasirinkimais.
„Pirmiausia – palaikant normalų kūno svorį, nes antsvoris ir nutukimas, ypač po menopauzės, didina riziką dėl poveikio hormonų pusiausvyrai ir uždegiminiams procesams. Svarbus ir reguliarus fizinis aktyvumas – bent 150 minučių per savaitę, nes jis mažina estrogeno pertekliaus riziką bei padeda išlaikyti stabilų svorį. Taip pat būtina pasirūpinti kokybišku miegu, skiriant 7–9 valandas poilsiui, kad nesutriktų hormonų veikla, ir vengti nuolatinio streso, kuris silpnina imuninę sistemą“, – tvirtina M. Kaminskaitė.
Ji priduria, kad didelį dėmesį reikėtų skirti ir mitybai – tyrimai rodo, kad tam tikros maistinės medžiagos bei vitaminai turi priešvėžinių savybių, kurios gali padėti sumažinti krūties vėžio riziką.
„Pavyzdžiui, vaisiuose, daržovėse ir kituose augalinės kilmės produktuose esantys antioksidantai – vitaminas C, vitaminas E, polifenoliai ar karotenoidai – padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų, kurie gali skatinti vėžio vystymąsi. Laisvųjų radikalų neutralizavimas yra esminis mechanizmas, saugantis DNR nuo žalingo poveikio. Ne mažiau svarbios ir skaidulos: jos palaiko sveiką žarnyno mikrobiomą, kuri prisideda prie hormonų pusiausvyros, ypač estrogeno apykaitos, ir taip gali sumažinti riziką susirgti krūties vėžiu“, – tvirtina vaistininkė.
