Gegužės 27 dieną Europos Komisija išplatino pagrindinius Europos atsigavimo plano elementus, pasiūlymus dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir atsigavimo fondo. Šiais pasiūlymais Europos Komisija nubrėžė pagrindines Europos Sąjungos (ES) ekonominio skatinimo priemones, nukreiptas į efektyvų ekonomikos atsigavimą po pandemijos sukeltos krizės.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda teigiamai vertina pagrindines siūlomo paketo nuostatas. Projekte įtvirtinta galimybė Europos atsigavimo fondo instrumentais pasinaudoti visoms ES valstybėms narėms, atsižvelgiant į jų patirtas krizės pasekmes. Lietuva ne kartą išreiškė lūkestį užtikrinti Europos atsigavimo fondo prieinamumą visoms ES narėms, vadovaujantis objektyviais ekonominiais kriterijais.
„Laukia nelengvos derybos dėl fondo skirstymo principų ir kriterijų, kuriose reikės pasiekti visų ES šalių sutarimą“, – teigia Prezidentas ir pabrėžia, kad ateityje ypač svarbus valstybės institucijų, verslo, mokslo, visuomenės susitelkimas ir vieningas veikimas, siekiant išnaudoti pasiūlytas ES priemones ne tik sparčiam atsigavimui, bet ir investicijoms į tvarią ateitį.
Europos Komisijos siūlymu, Europos atsigavimo fondo parama valstybėms būtų teikiama ir subsidijų, ir paskolų forma. Pasak šalies vadovo, būtina numatyti aiškius lėšų skirstymo kriterijus, sąlygiškumą, paskolų išmokėjimo taisykles. Fondo skirstymo mechanizmo aiškumas ir skaidrumas yra ne mažiau svarbus nei adekvatus krizės mastui fondo dydis.
„Pažymėtina, kad tai bus papildomas finansavimas greta naujos Daugiametės finansinės perspektyvos Europos Komisijai skolinantis finansų rinkose. Tad visoms valstybėms narėms dar reikės sutarti dėl paskolų grąžinimo šaltinių,“ – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas palaiko Europos atsigavimo fondo projekte numatytą pasiūlymą stiprinti sveikatos apsaugos sektoriaus atsparumą ir išankstinį pasirengimą nenumatytiems atvejams ar krizėms ateityje. Taip pat remiamas išskirtinis dėmesys žaliosios ekonomikos, skaitmenizacijos, mokslo ir inovacijų skatinimui. Pasak Prezidento, ypač svarbu išnaudoti ES numatytų finansinių instrumentų teikiamą paramą mokslo ir inovacijų plėtrai, stiprinant aukštesnės pridėtinės vertės ekonomikos kryptis mūsų šalyje.
Europos Komisijos pasiūlyme deklaruojama, kad Europos atsigavimo fondo priemonės orientuotos į trumpąjį laikotarpį, tačiau, pasak šalies vadovo, svarbu užtikrinti ir pakankamus finansinius išteklius ilgalaikiam tvariam augimui, todėl Daugiametės finansinės programos dydžio augimas būtinas, siekiant reikšmingų pokyčių.
ES biudžeto skirstymo atžvilgiu Lietuvos prioritetai nepasikeitė – Sanglaudos ir Žemės ūkio politikos finansavimo augimas turi atitikti realius poreikius, atsižvelgiant į pandemijos sukeltos krizės padarinius.
