Lietuvoje apie įvairias paskolas galima išgirsti tikrai nuolatos, pilna internete straipsnių, palyginimų bei rekomendacijų. Tačiau dažniausiai apie paskolas kalbama iš individualios perspektyvos, vieno kliento patirties, duodant patarimus ir dalinantis idėjomis kaip išsirinkti geriausią kredito davėją ir išsirinkti tinkamiausią pasiūlymą.
Tačiau kokia gi paskolų situacija visoje Lietuvoje bei Europoje, kokios tendencijos vyrauja ir kuri šalis ima kreditus dažniausiai? Tokia informacija pasirodo ne kasdiena ir ją rasti nėra labai paprasta, tad būtent šiame straipsnyje ir atskleisime visas detalės remiantis „Lietuvos banko“ ir kitų bankų statistikomis.
Vartojimo kreditai
Šiuo metu „Lietuvos bankas“ prižiūri 63 kredito davėjų. Remiantis naujausiais duomenimis (2023 birželio 30 d.), šie kreditoriai yra išdavę 194 mln. eurų vartojimo kreditų Lietuvos piliečiams. Tai – apie 69.26 eurų kiekvienam Lietuvoje gyvenančiam jos piliečiui (2,801 mln.).
Aišku, tikrai ne visi Lietuvos žmonės turi finansinių įsipareigojimų. Iš visų Lietuvoje gyvenančių žmonių, tik 150 820 yra kurio nors iš „Lietuvos banko“ prižiūrimų kredito davėjo klientai, atmetus susietuosius vartojimo kreditus.
Vidutinę metinė palūkanų norma, kurią klientams tenka mokėti įsipareigojus vartojimo kreditų davėjams yra visai nemaža. Ji siekia 20.20% tai pakankamai didelės palūkanos. Todėl jei norite gauti kreditą pigiau, siūlytume pasirinkti tuos kreditorius, kurie gali pasiūlyti mažiausią palūkanų normą. Visada palyginkite bent kelias kredito įmones, jog galėtumėte išsirinkti geriausią pasiūlymą.
Būsto paskolos
Nepaisant infliacijos ir kylančių kainų, Lietuvos gyventojų noras įsigyti nuosavą būstą nemažėja, nors ne visiems ir užtenka savų lėšų jį įsigyti. 2022 metų „Luminor“ banko duomenimis būstą su paskola perka ne tik jaunimas. 43 proc. būstui paskolas imančių asmenų yra iki 30 metų ir 30–40 m. amžiaus (41 proc.). Daugiau nei kas dešimtas besiskolinantis yra 40–50 m. amžiaus (12 proc.), o virš 50 metų – beveik kas dvidešimtas (4 proc.).
Beveik pusė žmonių imančių paskolą būstui yra susituokę (49 proc.), net 41 proc. skolinasi vieni, o nesusituokę, bet bendrai gyvenantys asmenys sudaro 10 proc. besiskolinančiųjų naujam būstui.
„Luminor“ banko duomenimis daugiau nei pusė besiskolinančiųjų perka butus (64 proc.), trečdalis (35 proc.) įsigyja namus ir tik 1 proc. renkasi žemės sklypus statybai. Tokį pasirinkimą nulemia ne tik pasiūla ar kaina, bet ir būstą besirenkančiųjų gyvenimo įpročiai.
Vieno kliento asmens darbo užmokestis vidutiniškai siekia 1650 eurų (atskaičius mokesčius). Būstui besiskolinančios šeimos pajamų vidurkis – 2737 eurai atskaičius mokesčius. Pagal Valstybės duomenų agentūros duomenis vidutinis darbo užmokestis, praeitais metais siekė 1184 eurus atskaičius mokesčius.
Pokyčiai Lietuvoje
Lietuvoje žmonės rečiau skolinasi būstui, tačiau dažniau naudojasi vartojimo paskolomis. Pasak kelių didžiausių komercinių Lietuvos bankų, per pirmąjį šių metų pusmetį remontui, automobiliui paskolų išduota iki ketvirtadalio daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Paskolų situacija Europoje
Nedarbo lygis euro zonoje išlieka pats žemiausias nei per pastaruosius kelis dešimtmečius. Atlyginimų augimas yra spartesnis nei buvo praėjusį dešimtmetį beveik visose euro zonos valstybėse. Šioje aplinkoje Europos Centrinis Bankas baiminasi, kad spartus atlyginimų augimas pavirs į spartų paslaugų brangimą ir infliacija nusistovės ne ties 2 procentų lygiu, kaip siekiama, bet ties aukštesniu lygiu. Visa tai daro įtaką ir paskoloms Europoje.
Šiuo metu europiečiai perka vis mažiau ilgalaikio vartojimo prekių, kenčia apdirbamoji pramonė. Kylančios palūkanos keičia gyventojų elgesį. Bankai skelbia, kad gyventojai toliau aktyviai domisi būsto paskolomis, tačiau jas ima rečiau.
Galime imti kaip pavyzdį Vokietiją. Vokietijos bankai, atsakę į bankų skolinimo apklausą (BLS), 2023 m. pirmąjį ketvirtį sugriežtino paskolų įmonėms, paskolų namų ūkiams būstui įsigyti, vartojimo kreditų ir kitų paskolų kreditavimo standartus. Paskolų paklausa sumažėjo visose trijose paskolų kategorijose. Ypač smarkiai sumažėjo paskolų namų ūkiams būstui įsigyti paklausa. Pagrindinės tokio skolinimo rizikos padidėjimo priežastys buvo bendros ekonominės padėties ir perspektyvų pablogėjimas, taip pat pramonės šakai ir įmonei būdingi veiksniai. Kalbant apie paskolas būstui įsigyti, pagrindiniai veiksniai buvo prastesnės būsto rinkos perspektyvos ir sumažėjęs skolininkų kreditingumas, kartu su pablogėjusia bendra ekonominė situacija ir perspektyvos. Antrąjį 2023 m. ketvirtį bankai planuoja dar labiau sugriežtinti savo kredito standartus dėl visų trijų paskolų kategorijų. Tačiau, palyginti su šiuo metu taikomu griežtinimu, koregavimai, darantys įtaką paskoloms įmonėms ir paskoloms namų ūkiams būstui įsigyti, turėtų būti mažesni.
Apibendrinant, matome tendencijas ne tik Lietuvoje bet ir visoje Europoje, jog šiuo metu būsto paskolas žmonės ima daug rečiau nei anksčiau, tačiau yra padidėjęs poreikis vartojimo paskolomis, kurios padeda padengti kasdienius žmonių pirkinius ir išlaidas.
