Siekiant užtikrinti gyventojų saugumą kritiniu atveju ir kartu efektyvų priedangoms reikalingų lėšų panaudojimą, tikimasi valstybės palaikymo universalios paskirties infrastruktūros kūrimui, kuria gyventojai galėtų naudotis ne tik kritiniu atveju, bet ir kasdienybėje.
Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška pristatė Kazlų Rūdoje kilusią idėją, nuo kurios prasidėjo veiksmai dėl universalios paskirties pastatų. Čia prieš kurį laiką buvo pradėta svarstyti idėja mieste įkurdinti požeminę šaudyklą ir sporto salę, kurioje kritiniu atveju būtų galima pasislėpti apie 1500 Kazlų Rūdos gyventojų.
„Praėjusią savaitę paskelbus oro pavojų, tapo akivaizdu, jog slėptuvės būtinos, tačiau ne tokios, kokias iki šiol numatė valstybė. Šimtai ar tūkstančiai mažų, tik dėl pavojaus naudotinų slėptuvių neturi patogumų, nepritaikomos taikos meto užimtumui, negali veikti darniai. Mes siūlome įrengti didelius, požeminius daugialypės paskirties centrus. Jie spręstų ne tik oro pavojaus ar branduolinės saugos problemas, bet tuo pačiu priimtų daugybę įvairių sporto šakų ar kovinio rengimo lankytojų taikos metu. Tai taip pat būtų didelė niša Lietuvos pramonei“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.
Tokiam principui pritarė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavimas, balandį patvirtinęs atskirą rezoliuciją šiuo klausimu. Konferencijoje dalyvavusi LSA direktorė Roma Žakaitienė pristatė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) reakciją į tokią LSA iniciatyvą. Anot jos, VRM patvirtino palaikanti iniciatyvas dėl požeminės infrastruktūros plėtros bei nurodė, jog Regionų plėtros programa papildoma 152 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, 52 mln. iš jų skiriant civilinės saugos stiprinimui. Taip savivaldybėms sudaromos galimybės investuoti į priedangoms naudojamą infrastruktūrą.
Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas spaudos konferencijoje pabrėžė, kad stipri savivaldybė ir sukurta saugi aplinka gyventojams yra vienas iš KAM prioritetų.
„Kartu investuojame į gyventojų visuotinį pasirengimą, vystome bendrus projektus, kurie sudaro sąlygas savivaldai būti pasirengus krizėms ir karui. KAM iniciatyva „Pilietiškumo erdvės” turi tiesioginę sinergiją ir tuos pačius tikslus, kaip ir LSA siūlomas požeminių erdvių projektas. Dirbdami kartu galime užtikrinti piliečių pasirengimą, plėsti šaudyklų tinklą ir įgyvendinti civilinės saugos prioritetus”, – kalbėjo viceministras.
Šiai idėjai pritarė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Lietuva šiandien kalba apie gynybos finansavimą, tačiau kartu turime kalbėti ir apie infrastruktūrą, pasirengimą bei regionų vaidmenį nacionalinio saugumo sistemoje. Regionai tampa ne periferija, o svarbia valstybės atsparumo grandimi. Labai svarbu, kad tokie projektai kurtų dvigubą vertę: taikos metu tarnautų žmonėms, švietimui, mokymams ar bendruomenėms, o kritiniu atveju atliktų aiškią civilinės saugos funkciją. Tai racionalus ir europietiškas požiūris į viešąsias investicijas,“ – sako Vidmantas Janulevičius.
LSA pasiūlymuose yra numatyta parengti tokių integruotų požeminių objektų projektavimo sąlygas ir tipinius techninius projektus, kurie galėtų būti adaptuojami ir naudojami bet kurioje Lietuvos savivaldybėje, taip pat raginama ieškoti galimybių šiuos objektus finansuoti Europos Sąjungos investicijų lėšomis ir/arba išplečiant jau esamas civilinės saugos ir visuotinės gynybos reikmėms skirtas programas (priedangų, pilietiškumo erdvių, visuomenės mokymų ir kitas).
