Atnaujinus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą gyventojams atsivėrė galimybė iki 2019 m. birželio 30 d. apsispręsti, ar kaups prisidėdami po 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio valstybei remiant po 1,5 proc. nuo šalies vidutinio atlyginimo. Šis sprendimas ateityje gali lemti galutinį pensijos dydį.
Norint palengvinti gyventojų apsisprendimą buvo sukurta prognozuojamos pensijos skaičiuoklė, apytiksliai nurodanti būsimą senatvės pensiją gyventojui pasirinkus įvairius variantus – tiek kaupti, tiek nekaupti. Skaičiuoklė taip pat įvertina asmens elgseną iki 2019 m. – ar žmogus kaupė, po kiek kaupė, ar buvo sustabdęs kaupimą 2013 m.
Jeigu prie skaičiuoklės prisijungiama per elektroninę bankininkystę, vieninteliai duomenys, kuriuos reikia įvesti – tikėtinas darbo užmokestis ir pensijų fonduose sukaupta suma, jeigu asmuo iki šiol kaupė.
Skaičiuoklė automatiškai pateikia duomenis apie amžių, lytį, įgytą pensijos socialinio draudimo stažą, „Sodros” pensijos apskaitos vienetų skaičių.
Ši skaičiuoklė yra vienintelė oficiali prognozuojamos pensijos skaičiuoklė, dėl kurios sutarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Sodros”, Lietuvos banko, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos bei Pensijų fondų dalyvių asociacijos ekspertai.
„Prognozuojamos pensijos skaičiuoklė parengta siekiant palengvinti gyventojų apsisprendimą, ar dalyvauti antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje. Bendro recepto, kaip reikia elgtis, nėra, nes kiekvieno žmogaus situacija yra skirtinga. Turime įvertinti šiuo metu gaunamas ir ateityje prognozuojamas pajamas, kiek esame jau sukaupę, jei kaupėme iki šiol, dar svarbu atsižvelgti į tai, kiek metų liko iki senatvės pensijos amžiaus. Visa tai įvertinti padės ši skaičiuoklė”, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas pažymėjo, kad antrosios pakopos dalyviai pirmą kartą buvo įtraukti į prognozuojamos pensijų skaičiuoklės kūrimą. Pasak jo, pensijų kaupimo pertvarka dažnam žmogui yra labai sudėtinga, todėl prognozuojamos pensijos skaičiuoklė yra geras įrankis apsisprendžiant, ką rinktis.
Skaičiuoklės scenarijai
„Skaičiuoklę kūrė kelių institucijų ekspertai, kurie susitarė dėl vienodų ekonominės raidos prielaidų tiek prognozuojant „Sodros” senatvės pensiją, tiek ir pensijų fondų investicinę grąžą bei sumas, kurios galėtų būti sukauptos. Labai svarbu, kad šios prognozės paremtos Finansų ministerijos, Europos Komisijos, kitais akademiniais įmanomai nešališkais šaltiniais”, – sako „Sodros” vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
Gyventojai skaičiuoklę gali rasti puslapyje www.sodra.lt rubrikoje „Skaičiuoklės”, taip pat interneto svetainėje www.KIEK.lt. Tokiu atveju naudotojui tektų įvesti keletą asmeninių duomenų, tokių kaip sukauptas stažas, įgyti apskaitos vienetai, dėl kaupimo netektų apskaitos vienetų skaičius, „Sodros” pervestų įmokos į pensijų kaupimo fondą vertė. Visus šiuos duomenis galima rasti asmeninėje „Sodros” paskyroje gyventojui.
Vis dėlto rekomenduojama ir prie pačios skaičiuoklės jungtis tiesiogiai per asmeninę „Sodros” paskyrą gyventojui. Tuomet asmeniniai duomenys bus įkelti automatiškai, o gyventojui pačiam tereikės įvesti tikėtiną arba gaunamą darbo užmokestį bei iki šiol fonde jau sukauptą sumą, kurią galima sužinoti savo kaupimo bendrovėje.
Skaičiuoklėje pateikiami keturi scenarijai. „Sodros” senatvės ir antros pakopos fonde sukauptos pensijos prognozę, jeigu žmogus iškart kaups 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio arba jeigu pradės kaupti su pereinamuoju laikotarpiu – nuo 1,8 proc. savo darbo užmokesčio.
Taip pat apskaičiuojama prognozuojama pensija, jeigu žmogus neterminuotai sustabdys kaupimą ir lėšas paliks fonde iki senatvės pensijos amžiaus, bei ko būtų galima tikėtis nutraukus pensijų kaupimo sutartį, o visas sukauptas lėšas pervedus „Sodrai”.
Svarbu pažymėti, kad skaičiuoklėje pateikiama būsimos pensijos prognozė yra orientacinio pobūdžio. Prognozuojamo dydžio „Sodros” senatvės pensija ar išmokų iš pensijų fonde sukauptų lėšų dydis nėra garantuojami – šie dydžiai gali būti didesni, gali būti ir mažesni, priklausomai nuo ekonominių, demografinių ir teisinių aplinkybių.
