Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui didinti minimalią mėnesinę algą nuo 555 eurų iki 607 eurų ir minimalų valandinį atlygį – nuo 3,39 euro iki 3,72 euro. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į šalies ūkio vystymosi rodiklius ir siekiant padidinti mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų pajamas.
„Per pastaruosius kelerius metus žymiai sumažėjo minimalią mėnesinę algą gaunančių ir visą darbo laiką dirbančių darbuotojų skaičius, nes įtvirtinome nuostatą, kad minimali alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Mažas pajamas gaunančių žmonių padėtis buvo pagerinta įtvirtinus „Sodros“ įmokų grindis, kurios reiškia, jog, pavyzdžiui, puse etato už pusę minimalios algos dirbantis darbuotojas vis tiek įgyja pilnas socialines garantijas nuo minimumo“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
„Nuoseklus minimalios algos didinimas taip pat yra labai svarbus instrumentas, padedantis didinti gyventojų pajamas ir socialinį saugumą: jei šiuo metu žmogus, kuriam mokamas minimalus atlyginimas, į rankas gauna 395 eurus, tai padidinus gaus – 425 eurus. Tikimės, kad minimalios mėnesinės algos padidinimas stums aukštyn ir kitus darbo užmokesčius“, – priduria ministras.
Vadovaujantis Darbo kodeksu, minimali mėnesinė alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. 2019 m. balandžio mėn. duomenimis, minimalią mėnesinę algą ir mažiau gavo apie 156 tūkst. darbuotojų. Minimalios mėnesinės algos padidinimui iš valstybės biudžeto reikės apie 17 mln. eurų.
Trišalė taryba yra sutarusi minimalios mėnesinės algos dydį sieti su konkrečiais ekonominiais rodikliais: vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kaita, darbo našumo pokyčiais, vidutinio metinio vartotojų kainų indekso pokyčiais, bendrojo vidaus produkto augimu, vidutiniu metiniu nedarbo lygiu ir kitais pokyčiais.
Siekiant atsieti minimalios mėnesinės algos nustatymą nuo politinio ciklo, 2017 metais buvo numatyta, kad minimalaus darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio santykis neturi būti mažesnis kaip 45 procentai ir didesnis kaip 50 procentų.
Minimali mėnesinė alga turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp vidutinio ir minimalaus darbo užmokesčio turinčių Europos Sąjungos valstybių vidurkį, kuris nustatomas pagal paskutinių trejų metų skelbiamus statistinius duomenis.
Paskutinį kartą minimali mėnesinė alga didinta nuo 400 iki 430 eurų 2019 m. pradžioje. Po mokesčių pertvarkos, kurios metu sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčiai, minimali mėnesinė alga „ant popieriaus“ siekė 555 eurus.
Kaip keisis įmokos ir išmokos padidinus minimalią mėnesinę algą?
ĮMOKOS
Padidinus minimalią mėnesinę algą nuo 555 eurų iki 607 eurų, valstybė skirs daugiau lėšų socialinio draudimo įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus žmones. Iš viso įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis padidės apie 4 mln. eurų.
Valstybė savo lėšomis draudžia senatvės pensijos nesulaukusius ir draudžiamųjų pajamų neturinčius valstybės tarnautojų, profesinės karo tarnybos karių ir diplomatų sutuoktinius, kai jie gyvena užsienyje, valstybės prezidento sutuoktinį, vieną iš tėvų, kuris augina vaiką iki 3 metų, senatvės pensijos amžiaus nesulaukusius ir neįgalius vaikus slaugančius tėvus ar globėjus, privalomosios pradinės karo tarnybos karius bei asmenis, atliekančius alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, profesinių mokyklų mokinius, universitetų ir kolegijų studentus, Užimtumo tarnybos mokytis ar persikvalifikuoti siųstus asmenis, religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkus bei vienuolius, meno kūrėjo statusą turinčius darbingo amžiaus žmones, jei neturi draudžiamųjų pajamų, žmones, atliekančius savanorišką praktiką.
Keistųsi ir „Sodros“ įmokų grindys, kai žmogui apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu MMA, bet jam užtikrinamos minimalų atlyginimą gaunančio asmens socialinės garantijos. Tokiu atveju darbdavys valstybinio socialinio draudimo įmokas už darbuotojus apskaičiuoja nuo mokamo darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka skirtumą iki minimalių socialinių garantijų (išskyrus įstatyme nustatytus atvejus).
Taip pat padidės savarankiškai dirbančių asmenų ir savarankiškai privalomuoju sveikatos draudimu besidraudžiančių asmenų įmoka už mėnesį. Šiuo metu minimali įmoka yra 38,74 euro per mėnesį. Ji padidės 3,63 euro ir sieks 42,37 euro.
Keisis ir verslo liudijimų socialinio draudimo įmokos. Žmonės, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, draudžiami pensijų socialiniu draudimu, o šių asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo MMA.
Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir kurie nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, mėnesio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir sumokamos nuo MMA. Šie asmenys draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu.
Keisis privalomojo sveikatos draudimo įmokų žemutinė riba per metus visiems savarankiškai dirbantiems asmenims, tiek deklaruojantiems pajamas, tiek mokantiems nuo minimalios algos. Įmokos per metus negalės būti mažesnės kaip 6,98 proc. nuo 12 MMA. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių ūkis ne didesnis nei 2 EDV, sveikatos draudimas per metus sudaro ne mažiau nei 2,33 proc. nuo 12 MMA.
IŠMOKOS
Padidinus minimalią mėnesinę algą nuo 555 eurų iki 607 eurų, pastovioji nedarbo draudimo išmokos dalis, tiesiogiai priklausanti nuo MMA, padidės 9,3 proc. arba 12 eurų nuo 129 eurų iki 141 euro.
Taip pat keisis ir iš Garantinio fondo mokamos darbuotojams priklausančios išmokos, kuomet darbdavys tampa nemokus: darbo užmokestis, piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinės išmokos, apmokėjimai už prastovas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
