Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad sugrįžus į per žiemą negyventas sodybas ar sodų namelius, svarbiausias darbas, kurį reikėtų padaryti – kruopščiai sutvarkyti patalpas.
Ilgą laiką nešildomose ir negyvenamose erdvėse gali būti įsikūrę graužikai, kurie platina pavojingas užkrečiamąsias ligas, todėl būtina pasirūpinti tinkamu valymu ir savo bei artimųjų saugumu.
Gali platinti ligas
Užkrečiamosios ligos, kurias platina graužikai, gali būti perduodamos ne tik per tiesioginį kontaktą su jais, bet ir netiesiogiai, pavyzdžiui, per erkes, blusas, uodus, kurie maitinosi infekuotų graužikų krauju ar jų išskyromis.
Viena dažniausių ligų, kurią tiesiogiai gali platinti graužikai, yra jersiniozė. Ją sukelia Yersinia genties bakterijos. Jos sugeba išlikti gyvybingos šaltoje aplinkoje ir gali ilgai išlikti maisto produktuose. Gamtoje jersinijos egzistuoja kaip graužikų parazitai. Pernai ši liga buvo diagnozuota 232 Lietuvos gyventojams, 2024 m. – 277. Pagrindiniai jersiniozės požymiai – karščiavimas ir pilvo skausmas, kurį galima supainioti su apendicitu.
„Nors pagrindinis šių jersinijų rezervuaras yra graužikai, žmonės gali užsikrėsti ir netiesiogiai – per gyvūninės kilmės maistą, ypač nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną, arba per užterštas daržoves ir vandenį. Jersinijos į aplinką patenka su gyvūnų išmatomis, todėl svarbus vaidmuo tenka ir aplinkos užterštumui. Dėl gebėjimo daugintis žemoje temperatūroje net ir šaldytuve laikomas užkrėstas maistas gali tapti infekcijos šaltiniu“, – paaiškina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Aušra Valaikienė.
Kaip nuo graužikų apsaugoti savo sveikatą ir turtą?
Norint apsaugoti savo sveikatą ir turtą nuo graužikų, svarbu imtis nuoseklių prevencinių priemonių. Primename, kad pirmiausia reikėtų reguliariai tikrinti palėpes ir rūsius – tai vietos, kuriose graužikai dažnai įsikuria, todėl jas būtina ir gerai išvėdinti. Po žiemos apsilankius negyvenamoje sodyboje ar sodo namelyje, visus paviršius rekomenduojama kruopščiai nuvalyti šiltu muiluotu vandeniu, o pastebėjus graužikų pėdsakų – papildomai dezinfekuoti.
„Svarbiausia – ne tik vienkartinis patalpų sutvarkymas, bet ir nuolatinė prevencija. Tvarkinga aplinka, tinkamas maisto laikymas ir dėmesys pastato sandarumui gali gerokai sumažinti graužikų platinamų ligų riziką“, – sako NVSC atstovė.
Taip pat labai svarbu tinkamai laikyti maistą: visi maisto gaminimo reikmenys ir negreitai gendantys produktai, tokie kaip kruopos, miltai ar cukrus, turėtų būti sandariai uždaryti. Prieš vartojimą daržoves ir vaisius būtina kruopščiai nuplauti tekančiu vandeniu, o graužikų apgraužtų ar jų išmatomis užterštų produktų vartoti negalima.
Ne mažiau reikšminga ir aplinkos priežiūra – būtina užtaisyti pastatuose esančius plyšius bei angas, nekaupti maisto atliekų ar šiukšlių, pašalinti prie pastatų priaugusius vijoklinius augalus, šakas ir krūmus, taip pat reguliariai pjauti žolę, neleidžiant jai užaugti aukštesnei nei 10 cm. Galiausiai, siekiant sumažinti infekcijų riziką, būtina laikytis asmens higienos: dažnai plauti rankas su muilu, o neturint tokios galimybės – jas dezinfekuoti.
Ką daryti, jeigu užsiveisė graužikų?
Kad apsaugotume savo namus ir aplinką bei užkirstume kelią užkrečiamosioms ligoms plisti, užsiveisusius graužikus būtina laiku naikinti.
„Pastebėjus graužikų požymių, delsti nereikėtų – svarbu kuo greičiau imtis naikinimo priemonių. Tam naudojami autorizuoti biocidiniai produktai, o ten, kur jų taikyti negalima, – mechaniniai ar automatiniai spąstai, lipnios gaudyklės ir kitos necheminės priemonės. Jei savarankiškai problemos išspręsti nepavyksta, rekomenduojama kreiptis į licencijuotas kenkėjų kontrolės įmones,“ – pataria NVSC patarėja.
Svarbiausia nepamiršti, kad graužikai įsikuria tik ten, kur randa palankias sąlygas. Todėl reguliarus patalpų valymas, sandarumo užtikrinimas ir aplinkos priežiūra yra efektyviausia ilgalaikė prevencija.
