Vaikai šiandien vis daugiau laiko praleidžia prie ekranų, o buvimas gamtoje tampa reta patirtimi. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad gamta yra visapusiškos vaikų sveikatos šaltinis – laikas gamtoje stiprina imunitetą, gerina psichologinę sveikatą ir fizinį pasirengimą bei ugdo kūrybiškumą. Gyvenimas šalia parko, miško ar upės vis dažniau suvokiamas kaip ilgalaikė investicija į šeimos sveikatą ir gerovę.
„Buvimas gamtoje turi teigiamą poveikį įvairiapusei vaikų raidai. Žaidimai gamtoje skatina ne tik bendradarbiavimą, socialinių įgūdžių formavimąsi, bet ir kūrybiškumą bei vaizduotę, pasitenkinimo ir pasitikėjimo savimi jausmą. Gyvūnų ar augalų stebėjimas, ypač jei šalia yra suaugusiųjų, kurie gali tinkamai paaiškinti ir edukuoti – vaikams suteikia galimybes ugdyti empatiją ir aplinkosauginį sąmoningumą”, – sako VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto socialinių mokslų daktarė, tirianti aplinkos psichologijos sritį Dovilė Šorytė.
Pasak jos, šiandien vaikai praleidžia reikšmingai daugiau laiko prie ekranų ir gerokai mažiau gamtoje. Tai gali lemti prastesnį fizinį pasirengimą, prastą psichologinę sveikatą, silpnesnį imunitetą ir dažniau patiriamą stresą.
Gerina psichologinę sveikatą
Vaikystė – svarbus ir tinkamas laikas skatint ryšį su gamta, nes vaikus gamta natūraliai traukia ir jie noriai tyrinėja aplinką.
„Sukaupta daugybė mokslinių įrodymų apie teigiamą buvimo gamtoje reikšmę vaiko sveikatai ir raidai. Kuriant ryšį su gamta, taip pat stiprėja motyvacija saugoti mus supančią aplinką. Moksliniai tyrimai įrodo, kad žmonės, daugiau laiko vaikystėje praleidę gamtoje suaugę pasižymi stipresnėmis aplinkosauginėmis nuostatomis, labiau linkę tausoti aplinką”, – pasakoja D. Šorytė.
Su buvimu gamtoje glaudžiai siejama ir vaikų psichologinė sveikata. Ilinojaus universiteto mokslininkai ištyrė, kad po gamtinėje aplinkoje vykusių veiklų susilpnėjo 5-18 m. vaikų ir paauglių nedėmesingumo ir hiperaktyvumo sutrikimo simptomai, palyginti su ta grupe, kurios užsiėmimai vyko uždarose patalpose. Kiti tyrimai atskleidžia buvimo gamtoje ir geresnės vaikų emocijų reguliacijos, mažesnio streso patyrimo, didesnės emocinės gerovės ryšius.
Ragina kurti ryšį su gamta
Ryšį su gamta skatina realios patirtys natūralioje aplinkoje ir suaugusiųjų pavyzdys. Vaikai mokosi iš tėvų, todėl jų gyvenime itin didelę reikšmę turi, kaip tėvai kalba apie gamtą, į ką atkreipia vaiko dėmesį būdami kartu gamtoje.
„Gamtoje vaikai susipažįsta su aplinka, patiria tyrinėjimo ir atradimo džiaugsmą. Jiems svarbu patiems išbandyti aplinką tausojantį elgesį, kad formuotųsi ne tik žinios ir supratimas, bet ir konkretaus elgesio įgūdžiai – „aš galiu“ jausmas. Tokio elgesio pavyzdžiai galėtų būti atliekų rūšiavimas namuose arba dalyvavimas gamtosauginėse iniciatyvose kartu su šeima ar mokyklos klase” , – sako D. Šorytė.
Gyvenimas šalia gamtos
Edinburgo ir Glazgo universitetų mokslininkai tyrė 4 m. vaikus iki kol jiems sukako 6 m. Mokslininkai atsižvelgė į tai, kiek šių vaikų gyvenamojoje aplinkoje, 500 m. atstumu, buvo natūralios aplinkos ar parkų ir kaip tai juos veikė.
„Tyrimas parodė, kad vaikai, kurie gyvena gamtos apsuptyje, paaugę pasižymėjo geresniu santykiu su kitais vaikais, mažesniu hiperaktyvumu, mažiau išreikštomis elgesio problemomis. Panašius rezultatus parodė ir Danijos Orhuso universiteto tyrėjų atlikta beveik 1 mln. gyventojų duomenų analizė. Ji parodė, kad gyvenimas šalia natūralios aplinkos vaikystėje siejosi su mažesne psichikos sutrikimų rizika paauglystėje ir suaugus”, – sako specialistė.
Tyrimai rodo, kad gamta žmogaus gyvenamojoje aplinkoje yra reikšmingas psichikos sveikatos ir psichologinės gerovės veiksnys.
„Labai svarbu, kad į esamus mokslinius įrodymus būtų atsižvelgiama projektuojant miestų kvartalus ir plečiant žaliuosius plotus. Tai turi reikšmę ne tik visuomenės psichikos ar fizinei sveikatai, bet ir sprendžiant ekologines ir klimato krizės problemas”, – sako psichologė.
Daugėja norinčių gyventi gamtoje
Nekilnojamojo turto įmonės „Rinvest“ vadovė Inga Račevska atkreipia dėmesį, kad sostinėje daugėja žmonių norinčių įsikurti arčiau gamtos. Jei anksčiau prestižine vieta buvo laikomas miesto centras, šiandien vis daugiau gyventojų renkasi butus šalia parkų, miškų ar vandens telkinių, ieškodami artimesnio ryšio su gamta.
„Žmonės vis labiau vertina galimybę kasdien būti gryname ore – pasivaikščioti po mišką, išvengti miesto šurmulio ar tiesiog ramiai leisti laiką su artimaisiais gamtos apsuptyje. Tai jau nebėra retenybė ar prabanga – tai natūrali kasdienybės dalis“, – sako I. Račevska.
Pasak jos, pirkėjai dažnai ieško būsto, kuris suderintų miesto patogumus su gamtos artumu. Didžiausio susidomėjimo sulaukia projektai, esantys mieste, tačiau siūlantys privačius kiemus, terasas ar langus su vaizdu į žaliąsias zonas.
„Per pastaruosius metus pastebėjome besikeičiantį pirkėjų požiūrį, jie pasiryžę mokėti daugiau už butus su nuosavu kiemu ar vaizdu į gamtą, žaliąsias zonas. Tiek „Riverland“ kvartale įsikūrusiame Bukčių miško parko pakraštyje, tiek „Porto Franko” projekte šalia Buivydiškių tvenkinių pirmiausiai buvo parduoti brangesni butai su vaizdu į gyvąją gamtą, nors įprastai pirkėjai greičiausiai išperka kitokio tipo butus”, – pastebi I. Račevska.
