Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, remiančią Lietuvą dėl tebesitęsiančių hibridinių atakų iš Baltarusijos. Rezoliucijai pritarta 438 balsais, 37 balsavo prieš ir 48 susilaikė.
Rezoliuciją inicijavo dauguma Lietuvoje išrinktų parlamentarų, jų pastangomis buvo suderintas pagrindinis dokumento tekstas. EP vardu priimta Rezoliucija yra svarbi žinia šiandien posėdžiaujančiai Europos Vadovų tarybai.
Rezoliucija parlamentas pasmerkė Baltarusijos vykdomus hibridinius išpuolius prieš Lietuvą: bepiločių orlaivių ir balionų įsibrovimus, instrumentalizuotą migraciją, ekonominį spaudimą, kontrabandos operacijas, karines provokacijas, kibernetinius išpuolius ir valstybės remiamą dezinformaciją.
Europos Parlamentas (EP) išreiškė solidarumą su Lietuva ir kitomis valstybėmis narėmis, prieš kurias nukreiptos Baltarusijos hibridinės atakos.
Dokumente teigiama, kad grėsmės vienos valstybės narės saugumui turi įtakos visai ES ir reikalauja vieningo atsako.
Rezoliucijoje apgailestaujama dėl koordinavimo trūkumo, susijusio su JAV 2025 m. gruodžio 13 d. daliniu sankcijų Baltarusijai panaikinimu, kuris pažeidžia solidarumą ir kolektyvinę paramą ES bei NATO narėms, o šios yra Baltarusijos hibridinės agresijos taikinys.
EP narė Rasa Juknevičienė kalbėdama Parlamento plenarinėje sesijoje pabrėžė, kad ypač svarbu, jog dokumente yra aiški žinia apie ES laikyseną dėl sankcijų Baltarusijos režimui.
„Gerai, kad Europos Taryba pirmadienį priėmė naują sankcijų kriterijų. Jos galės būti įvestos dėl hibridinių atakų prieš šalis nares. Taigi – Lukašenkos atžvilgiu taip pat, – sakė EP narė. – Pritariu kritiškam rezoliucijos paragrafui apie JAV sprendimą sumažinti sankcijas „Belaruskalyj“, nesikonsultuojant su ES. Aš netikiu, kad su diktatoriais galima sudaryti tvarius ir teisingus sandorius“.
Pasak parlamentarės, prekyba kaliniais yra Lukašenkos biznis. Todėl ES turi išlaikyti stiprų spaudimą sankcijomis. Jos veikia.
„Stipru, kad rezoliucija ragina valstybes nares ir NATO sąjungininkes iš naujo įvertinti esamas strategines ir operacines sistemas, skirtas kovai su hibridinėmis grėsmėmis, siekiant sustiprinti atgrasymą, pasirengimą ir savalaikį reagavimą, pereinant nuo reaktyvaus požiūrio prie iniciatyvaus atgrasymo“, – pažymėjo R. Juknevičienė.
Dokumente konstatuojama, kad Baltarusija sustiprino hibridines operacijas prieš Lietuvą, įskaitant bepiločių ir oro balionų įsibrovimus, kibernetines atakas, dezinformacijos kampanijas, ir toliau naudoja migraciją kaip priemonę. 2023 m. buvo aptikti 3 balionai, 2024 m. – 184, o 2025 m. – jų skaičius žaibiškai išaugo iki 700 balionų ir 200 dronų įsibrovimų.
Tai kelia pavojų žmonių gyvybei, pažeidžia saugumą ir trikdo civilinę aviaciją, nes 19 kartų buvo uždaryti oro uostai, atšaukti skrydžiai ir nepatogumų patyrė šimtai keleivių.
ES žvalgybos ir saugumo vertinimai rodo, kad Baltarusijos hibridinės taktikos yra glaudžiai susijusios su platesne Rusijos priešiška strategija prieš ES ir jos valstybes nares ir prisideda prie jos.
Rytinis flangas yra strateginė zona Europos bendram saugumui, todėl jame reikia stiprinti infrastruktūrą, didinti stebėjimo pajėgumus.
EP paragino Tarybą imtis tolesnių sektorių priemonių prieš Baltarusiją, įskaitant išplėstus apribojimus aviacijos ir finansų sektoriuose, papildomus importo ir investicijų draudimus, platesnius paslaugų draudimus, apribojimus užimti valdymo pareigas Europos kritinėje infrastruktūroje.
Užsakymo numeris: SG-20-239
