Naujo tyrimo rezultatai, neva įrodantys, jog raudona mėsa ir perdirbta mėsa greičiausiai nekenkia sveikatai, sukėlė tikrą šurmulį tarp ekspertų, teigiančių, kad žmonės turėtų mažiau vartoti šių produktų, praneša theguardian.com.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) raudoną mėsą ir perdirbtos mėsos produktus priskyrė prie sukeliančių vėžį. Visuomenės sveikatos institucijos visame pasaulyje ragina žmones riboti raudonos mėsos ir perdirbtos mėsos produktų vartojimą, kad sumažintų riziką susirgti vėžiu. Jungtinės Karalystės nacionalinės sveikatos tarnyba pataria per parą 90 g raudonos mėsos (tai atitinka tris plonus keptos mėsos griežinėlius) suvartojantiems žmonėms sumažinti šį kiekį iki 70 g. Yra ir kitų priežasčių, kodėl derėtų valgyti mažiau mėsos, pavyzdžiui, klimato kaita ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos, išmetamos į atmosferą auginant gyvulius.
14 narių tarptautinė komanda, kuriai vadovavo Bradley Johnstonas, Kanadoje, Halifakse, esančio Dalhousie universiteto bendruomenės sveikatos mokslų docentas, padarė išvadą, kad mėsą mėgstantys žmonės neturėtų atsisakyti šio produkto sveikatos sumetimais. „Remdamiesi tyrimo rezultatais, negalime užtikrintai pasakyti, kad valgant raudoną mėsą ar perdirbtos mėsos gaminius galima susirgti vėžiu, diabetu ar širdies ligomis“, – sakė jis. Nemažai mokslininkų pritarė komandos teiginiams, kad ankstesnių tyrimų, atliktų įvairiose pasaulio šalyse, įrodymai daugiausia buvo prastoki. Kai kurie pareiškė, jog dabar raudonos mėsos klausimą galima nagrinėti dvejopai: arba ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, arba negali. Kiti papriekaištavo B. Johnstonui ir jo kolegoms, nes jie į savo darbą neįtraukė aplinkosauginių nuogąstavimų dėl planetai daromos žalos kertant miškus ir auginant gyvulius.
„EAT-Lancet“ komisijos, kuri sausio mėnesį ragino maitintis augaliniais produktais sveikatos ir aplinkos tvarumo sumetimais, pagrindinis autorius smarkiai sukritikavo naująjį darbą.
„Šioje ataskaitoje pilna trūkumų. Tai vienas didžiausių piktnaudžiavimo įrodymais atvejų, kokius teko matyti“, – piktinosi Walteris Willettas, Harvardo T. H. Chano visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologijos ir mitybos profesorius, pasisakantis už augalinių maisto produktų vartojimą. Jo teigimu, daugelis dalyvių yra jauni ir vargiai būtų susirgę trumpu tyrimo laikotarpiu.
„Raudoną mėsą pakeitus sveikais baltymų šaltiniais, nauda sveikatai panaši į gaunamą vartojant įvairius vaistus nuo per didelio cholesterolio kiekio kraujyje ir aukšto kraujospūdžio. Šiems preparatams žmonės išleidžia krūvas pinigų“, – pridūrė jis.
Tačiau žurnale „Annals of Internal Medicine“ išspausdinto tyrimo metodologija buvo išsami, teigia daugelis mokslininkų. Studijos metu buvo remiamasi duomenimis iš kitų tyrimų ir vertinami jų rezultatai.
Geriausi tyrimai buvo tie, kurių metu panašiems dalyviams atsitiktiniu būdu buvo duodama vienokio ar kitokio maisto produktų.
„Tarp 12 atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų, kuriuose dalyvavo apie 54 000 žmonių, neradome statistiškai reikšmingos arba svarbios sąsajos tarp širdies ligų, vėžio ar diabeto rizikos ir mažesnio raudonos mėsos ir perdirbtos mėsos gaminių vartojimo“, – pažymėjo B. Johnstonas.
Išnagrinėjusi kitus, prastesnės kokybės tyrimus, kuriuose dalyvavo milijonai žmonių ir kurių metu tiesiog buvo stebimas įprastos mitybos poveikis, mokslininkų komanda pastebėjo „truputį žemesnę riziką, per savaitę suvartojant trimis porcijomis mažiau raudonos mėsos arba perdirbtos mėsos gaminių. Kita vertus, įrodymų patikimumas buvo žemas arba labai žemas“, – sakė jis.
Mitybos tyrimus labai sunku atlikti, nes žmonės ne visuomet iš tikrųjų vartoja tai, ką teigia vartojantys, arba tiksliai neprisimena.
Redingo universiteto mitybos ir maisto mokslų profesorius Gunteris Kuhnle sakė, kad atliktas tyrimas buvo išsamus, tačiau derėtų įtraukti ir silpnus įrodymus apie galimą žalą. „Duomenys aiškiai rodo, jog nors į sąsajas tarp mėsos ir vėžio nebūtina skubiai atsižvelgti, jų negalima ignoruoti, – kalbėjo jis.– Nedideli mitybos pokyčiai, pavyzdžiui, į racioną įtraukus daug skaidulų turinčių maisto produktų, gali sumažinti raudonos mėsos ir perdirbtos mėsos gaminių sukeliamą vėžio riziką.“
Pasaulinis vėžio tyrimų fondas, įspėjantis apie ryšį tarp raudonos mėsos ir perdirbtos mėsos produktų bei žarnyno vėžio, nesutiko su naująja įrodymų interpretacija.
Mokslinių tyrimų direktorė dr. Giota Mitrou sakė: „Tyrimo rezultatai kelia pavojų žmonėms, neva teigdami, kad galima kiek tik nori valgyti raudoną mėsą ir perdirbtos mėsos produktus, nepadidinant rizikos susirgti vėžiu. Žmonės turi suprasti, jog per savaitę derėtų suvartoti ne daugiau trijų porcijų raudonos mėsos ir apskritai vengti perdirbtos mėsos gaminių. Mes liekame ištikimi savo pastarųjų 30-ies metų kruopščių tyrimų rezultatams ir raginame visuomenę vadovautis dabartinėmis rekomendacijomis dėl raudonos mėsos ir perdirbtos mėsos gaminių vartojimo.“
Profesorius Louisas Levy, „Public Health England“ Mitybos mokslų padalinio vadovas, naujieną pakomentavo taip: „Žiūrint visuotiniu mastu, įrodymai leidžia daryti išvadą, kad raudoną mėsą ir perdirbtą mėsą mėgstantys žmonės turėtų apriboti šių produktų vartojimą, nes per didelis jų kiekis gali padidinti riziką susirgti žarnyno vėžiu. Sveika ir subalansuota mityba, paremta vadovu „Eatwell“, yra geriausias būdas ilgalaikei sveikatai užtikrinti.“
