Prasidėjus kalendoriniam rudeniui daugelis iš mūsų ima ruoštis šaltajam sezonui. Po gausaus derliaus daržovių konservavimas yra vienas pagrindinių virtuvės darbų rudenį.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė atskleidžia, kodėl šaltuoju sezonu mūsų organizmui itin naudingas fermentuotas maistas bei įvardija, kurie produktai turi daugiausiai naudingųjų savybių.
Kodėl rudenį patariama valgyti daugiau fermentuoto maisto?
Rudenį ir žiemą mūsų maisto racioną gali sudaryti mažiau šviežių vaisių ir daržovių negu vasarą, o vėstantys orai bei trumpėjančios dienos gali paveikti bendrą savijautą. Vaistininkė E. Ramaškienė teigia, kad fermentuotas maistas gali padėti organizmui nepasiduoti šių veiksnių įtakai.
„Rudenį padidėja tikimybė susirgti peršalimo ir virusinėmis ligomis, todėl labai svarbu stiprinti savo imuninę sistemą. Fermentuotuose maisto produktuose esančios gerosios bakterijos gali tapti natūraliu būdu stiprinti imunitetą šioms ligoms. Taip mūsų organizmas gali stipriau kovoti su virusais, bakterijomis ir kitais patogenais“, – pasakoja E. Ramaškienė.
Vaistininkė pastebi, kad rudenį daugelio mityba tampa sunkesnė ir kaloringesnė. Anot jos, čia taip pat gali padėti fermentuotas maistas.
„Fermentai, kurie susidaro fermentacijos metu, padeda skaidyti sunkesnius maisto komponentus, tokius kaip laktozė ir baltymai, bei palengvina jų pasisavinimą. Fermentuotas maistas gali padėti atkurti ir palaikyti sveiką žarnyno mikrobiotą. Taip pat šiame maiste esančios gerosios bakterijos gali sumažinti pilvo pūtimą ir viduriavimą“, – sako vaistininkė „Eurovaistinės“ E. Ramaškienė.
Kokius fermentuotus maisto produktus rinktis?
Fermentuoto maisto produktai gali būti itin įvairūs, tačiau vaistininkė išskiria, kurie iš jų šiuo metu vertingiausi:
„Rauginti kopūstai, agurkai ir morkos – šie maisto produktai rauginimo metu praturtėja ne tik probiotikais bei mineralais, bet ir vitaminu C, kuris stiprina imuninę sistemą. Taip pat fermentuotuose produktuose yra gausu prebiotikų, kurie kaip maistas svarbūs gerosioms bakterijoms. Negana to, valgant fermentuotus produktus kur kas geriau pasisavinama geležis ir folio rūgštis“, – pasakoja E. Ramaškienė.
Ieškantiems egzotiškesnių skonių vaistininkė pataria išmėginti kimči – korėjietišką fermentuotų daržovių mišinį, kuris dažniausiai gaminamas iš kopūstų ir aštrių prieskonių. Taip pat ji ragina nepamiršti į mitybą įtraukti kefyro, jogurto, rūgpienio ir netgi kombučos, nes šiuose fermentuotuose produktuose taip pat gausu gerųjų bakterijų, kurios gerina žarnyno mikrofloros balansą ir palaiko virškinimo sistemą.
„Kadangi fermentuotas maistas yra stiprus virškinimo sistemos pagalbininkas, svarbu atrasti balansą ir nesuvartoti jo per daug. Rekomenduojama per dieną suvalgyti 1-2 porcijas fermentuoto maisto, pavyzdžiui, vieną dubenėlį raugintų kopūstų ir stiklinę kefyro. Visgi, jeigu nemėgstate fermentuoto maisto produktų, naudingųjų medžiagų galima pasisavinti iš tokių maisto papildų kaip probiotikai, prebiotikai ir virškinimo fermentai“, – pataria vaistininkė E. Ramaškienė.
Anot jos, tai padės palaikyti sveiką balansą žarnyne, tačiau nesukels virškinimo problemų, kurios gali atsirasti dėl per didelio probiotikų kiekio.
