Rekuperacija, t.y. mechaninis vėdinimas su šilumos rekuperacija – tai sprendimas, kurį vis dažniau renkasi planuojantys statytis namą. Kaip veikia rekuperacija, kiek kainuoja įsirengti mechaninę ventiliaciją ir ar šis sprendimas tikrai toks geras, kaip teigiama?
Rekuperatoriaus privalumai
- Nauda sveikatai – filtravimo dėka ženkliai sumažėja iš išorės patenkančių
alergenų ir teršalų kiekis, todėl šviežias, švarus, filtruotas oras su mažu CO2 kiekiu pasiekiamas 24/7, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Rekuperacija taip pat pašalina sveikatai kenksmingų skersvėjų problemą (nereikia vėdinti), taip pat sumažina drėgmę patalpoje, sumažindama grybelio atsiradimo riziką. Taip pat galima montuoti įrenginius su papildomomis funkcijomis, tokiomis kaip jonizacija ir oro drėkinimas, dėl kurių rekuperatorius kaina neišgąsdins.
- Sutaupoma – rekuperacija sumažina namo šildymo išlaidas iki 50%, sumažina
pastato šilumos poreikį, nereikalauja kaminų įrengimo (kaip gravitacinio vėdinimo atveju), leidžia atsisakyti brangesnių langų su oro įvadais ir mikroventiliacija, o tuo pačiu didina pastato vertę, nes pastatas tampa energiškai efektyvus.
- Komfortas – nuolatinis gryno oro patekimas neatidarant langų, nėra problemų
po karštos vonios dėl aprasojusių veidrodžių ir langų, galimybė greitai pašalinti nemalonų kvapą, namuose nėra uodų ir musių, pašalinami alergenai.
- Ekologija – mažesnė CO2 emisija į atmosferą dėl sumažėjusio pastato
energijos suvartojimo ir mažesnio iškastinio kuro sąnaudų šildymui.
Kaip išsirinkti rekuperatorių?
Daugelis galvoja, kaip išsirinkti rekuperatorių. Nėra aiškaus atsakymo ir geriausia kiekvieną situaciją aptarti su specialistu. Jei turite nedidelį butą, tikrai nereikės brangios įrangos, be to, kiekvienas modelis skiriasi savo surinkimu. Todėl šios srities specialistas turėtų padėti greitai išsirinkti jums tinkamiausią varinatą.
Rekuperatoriaus įrengimas – ekonomiškas sprendimas, nepriklausomai nuo namo tipo. Didžiausius privalumus pajus žmonės, kurių gyvenamasis namas buvo suprojektuotas atsižvelgiant į kuo didesnį energijos taupymą.
Norint iliustruoti skirtumus tarp skirtingų tipų pastatų, geriausia pateikti duomenis apie kiekvieno iš jų vidutines energijos sąnaudas, kurių reikia vienam kvadratiniam metrui šildyti per metus. Tradicinių namų atveju tai yra nuo 120 iki 200 kWh / m². Energiją taupančiuose pastatuose šis kiekis sumažėja iki 40 kWh/m². Pasyviųjų atveju ši vertė sumažėja iki 15 kWh/m².
